Krupai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Krupai (vok. Krupp) – vokiečių verslininkų bei pramonininkų dinastija XIXXX a., Krupp koncerno – kurį laiką didžiausios bendrovės Europoje valdytojai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dinastijos ištakos siekia 1587 m., kuomet prekybininkas Arndtas Kruppas atvyko į Eseną ir prisijungė prie miesto pirklių gildijos. Dabartinės Krupp įmonės pradininkas Friedrich Krupp, 1807 m. būdamas 19-os pradėjo komercinę veiklą, o 1810 m. įsteigė vieną pažangiausių Vokietijos plieno liejyklų. Friedricho Kruppo įsteigta ir vėliau jo sūnaus Alfredo plėtota bendrovės veikla keitė regiono ir Eseno miesto veidą – vyko industrializacija, trukusi iki pat II. pasaulinio karo pradžios.

Krupai buvo artimai susiję su Vokietijos vyriausybėmis (išimtis – Veimaro Respublika), bendravo su jų vadovais – Kaizeriu Vilhelmu I. iki pat K. Adenaurio. Dinastijos gamyklų gaminti ginklai tiekti karams Europoje 18661945.

Dinastijos pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Friedrich Krupp (1787–1826), dinastijos pradininkas
  2. Alfred Krupp (1812–1887), vad. „Kanonenkönig“
  3. Friedrich Alfred Krupp (1854–1902), žmona – Margarethe Krupp mergaut. pav. Freiin von Ende (1854–1931)
  4. Bertha Krupp (1886–1957), sutuoktinis – Gustav Krupp von Bohlen und Halbach (1870–1950)
  5. Alfried Krupp von Bohlen und Halbach (1907–1967), „paskutinis Krupp“
  6. Arndt von Bohlen und Halbach (1938–1986) (atsisakė paveldėjimo teisės Stiftung naudai 1966)

Šeimos nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiti artimi šeimos asmenys – Berthold Beitz, Alfried Krupp patikėtinis, iki 2005 Alfried Krupp von Bohlen und Halbach-Stiftung kuratorijos pirmininkas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lothar Gall: Krupp im 20. Jahrhundert. 2002, Siedler Verlag. ISBN 3-88680-742-8 (Aktueller Forschungsstand)
  • Lothar Gall: Krupp. 2000, Siedler Verlag. ISBN 3-88680-583-2 (Aktueller Forschungsstand)
  • Diana M. Friz: Die Stahlgiganten. 1990, Ullstein TB-Verlag. ISBN 3-548-34691-X (Doppelbiographie von Alfried Krupp und Berthold Beitz)
  • William Manchester: Krupp. 1968, Kindler Verlag. ISBN B0000BSHGF (Oft zitiert, trotz zahlreicher inhaltlicher Fehler)
  • Frank Stenglein: Krupp – Höhen und Tiefen eines Industrieunternehmens. 1998, München / Düsseldorf. ISBN 3-430-18762-1 (Sehr kruppfreundlich)
  • Peter Märthesheimer, Krupp oder Die Erfindung des bürgerlichen Zeitalters, 2002, WDR Hörspiel (zwar fiktiv, dennoch empfehlenswert)
  • Rother, Thomas: Die Krupps – durch fünf Generationen Stahl. 2003, Bastei Lübbe. ISBN 3-404-61516-6
  • Dietmar Lautschan: Arthur, der österreichische Krupp, ISBN 3-902447-12-5