Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
54°45′22.3″ š. pl. 24°14′21″ r. ilg. / 54.756194°š. pl. 24.23917°r. ilg.
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kaišiadorių |
| Dekanatas | Kaišiadorių |
| Savivaldybė | Kaišiadorių rajonas |
| Gyvenvietė | Kruonis |
| Adresas | Paupio g. 27 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1626 m. |
| Stilius | renesansas |
Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kruonio miestelyje. Turi renesanso bruožų, būdingas stačiatikių kupolas. Yra renesansinių antkapinių paminklų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
_thombstone,_Kruonis,_Lithuania.jpg)
Dabartinė Kruonio bažnyčia įsikūrusi buvusiame stačiatikių cerkvės pastate, kurį iki 1626 m. pastatė LDK pulkininkas, Trakų pakamaris Bohdanas Oginskis. Pirmąją bažnyčią Kruonyje įkūrė Kazimieras Jogailaitis 1472 m. Medinė bažnyčia buvo pastatyta katalikų kapinėse.1866 m. ši bažnyčia uždaryta ir nugriauta.
1906 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, bet jo atsisakyta ir 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia (tada ir atkurta katalikų parapija). 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuris rengdavo viešus vaidinimus. 1910 m. vargonininkas P. Mažylis subūrė bažnytinį chorą, rinko liaudies dainas, užrašinėjo melodijas. 1913 m. įsteigtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. 1919 m. pavasarį Kruonio cerkvę perėmė vietos katalikai. Medinės bažnyčios medžiaga 1925 m. panaudota parapijos salės ir prieglaudos statybai. Klebonas Petras Leskauskas (1903–1988) su parapijiečiais bažnyčią 1953–1956 m. suremontavo.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia (buvusi stačiatikių cerkvė) turi renesanso bruožų, stačiakampio plano, su penkiasiene apside, 2 bokštais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Yra Bohdano Oginskio ir jo sūnaus Samuelio Levo Oginskio antkapiniai paminklai, iškalti XVII a. iš violetinio atspalvio marmuro. Pirmasis yra renesansinio, antrasis – pereinamojo baroko stiliaus.
