Kromeržyžas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kromeržyžas
ček. Kroměříž
Náměstí Kroměříž.JPG

Kromeržyžas
49°18′00″N 17°23′30″E / 49.3°N 17.39167°E / 49.3; 17.39167 (Kromeržyžas)Koordinatės: 49°18′00″N 17°23′30″E / 49.3°N 17.39167°E / 49.3; 17.39167 (Kromeržyžas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Čekijos vėliava Čekija
Kraštas: Zlyno kraštas
Gyventojų (2006): 29 374
Plotas: 51 km²
Tankumas (2006): 576 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: KromeržyžasVikiteka
Kirčiavimas: Kròmeržyžas

Kromeržyžas – miestas Zlyno krašte, Rytų Moravijoje, Čekijoje. Miestas yra Haná ir Moštěnka upių įtekėjimo į Moravą vietoje.

Miesto įžymybė – barokiniai vyskupų rūmai. Taip pat yra renesansinė rotušė (nuo 1611 m.), Šv. Mauricijaus bažnyčia (XIII a.), miesto parkas ir muziejus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji gyvenvietė atsirado dar Didžiosios Moravijos laikotarpiu. Kaimas primą kartą paminėtas 1110 m., kai jį įsigijo Olomouco vyskupas Jonas II. Dėl savo padėties kelių prekybinių kelių sankirtoje gyvenvietė greitai augo ir 1207 m. gavo turgaus teisę. 1266 m. vyskupo Bruno von Schauenburg, kuris čia pastatė pilį, prašymu karalius Otokaras II paskelbė miestu, o 1290 m. vyskupas Theoderich von Neuhaus suteikė Brno miesto teises. Husitų karų metu miestą 1423 ir 1432 m. užėmė husitai ir jis laikytas radikaliausiu husitų miestu Moravijoje. Po to miesto savininkai daug kartų keitėsi, o 1456 m. miestas grąžintas Olomouco vyskupijai.

1465–1471 m. Kromeržyžas tapo karinės priešpriešos tarp Čekijos karaliaus Jiržio Podiebradiečio ir Vengrijos karaliaus Motiejaus Korvino centru, karas baigtas 1479 m. Olomouco taika. XVI a. pradžioje miestui priklausant vyskupui Stanislaus Thurzo, jis perstatė gotikinę pilį į Renesanso rūmus, kurie tapo pagrindine Olomouco vyskupų rezidencija. Valdant vyskupams Wilhelm Prusinovský ir Stanislaus Pavlovský miestas suklestėjo, tapo svarbiu Moravijos markgrafystės politiniu ir kultūriniu centru.

Trisdešimtmečio karo metu Kromeržyžą užėmus generolui Lennart Torstensson jis buvo visiškai sugriautas. Tik pradėjus valdyti vyskupui Karoliui II von Liechtenstein-Kastelkorn miestas ekonomiškai suklestėjo. Vyskupas atstatė miestą, nurodė įrengti gatves, vandentiekį ir kanalizaciją, pastatė vyskupo rezidenciją ir įsteigė pijorų gimnaziją. Vykstant Austrijos įpėdinystės karui 1742 m. Kromeržyžą užėmė Prūsijos kariuomenė, kuri pasitraukė 1752 m.

1887 m. Ignac Lorenz įsteigė mašinų fabriką, kuris iki nacionalizacijos 1948 m. gamino daugiausia žemės ūkio mašinas.

1848 m. po kruvino Vienos Spalio revoliucijos nuslopinimo konstitucinis susirinkimas (reichstagas) buvo perkeltas į Kromeržyžą, kuris jis susirinko lapkričio 22 d. vyskupo rūmų susirinkimų salėje. Reichstagas pasiūlė konstituciją, kuri turėjo Habsburgų monarchiją paversti federacine valstybe. Imperatorius Pranciškus Juozapas ir ministras pirmininkas Felix Fürst zu Schwarzenberg ignoravo šio susirinkimo pasiūlymus, vietoje jų įvedė kitą konstituciją ir kariuomenės padedami 1849 m. kovo 7 d. paleido reichstagą.

1885 m. Kromeržyže buvo susitikę imperatoriai Pranciškus Juozapas I ir Aleksandras III.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]