Kritimo šulinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gelžbetoniniai kritimo šuliniai su išoriniu (kairėje) ir vidiniu (dešinėje) kritimo stovais
Plastikinis šulinys be kritimo stovo

Kritimo šulinys (angl. drop manhole) – nuotekų šulinys, prijungiantis aukščiau esantį išvadą ar nuotaką.

Kritimo šulinių funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kritimo šuliniai įrengiami kai:

  • didelis žemės paviršiaus nuolydis;
  • reikia sumažinti nuotekų tekėjimo greitį;
  • reikia išspręsti sankirtas su kitomis komunikacijomis;
  • reikia įrengti apsemtus išleistuvus;
  • prie pagrindinio vamzdžio reikia pajungti aukščiau paklotus šoninius vamzdžius.

Kritimo šulinių konstrukcija ir įrengimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kritimo šuliniai gali būti su išoriniu ir vidiniu kritimo stovais arba be jų. Kritimo stovo skerspjūvis turi būti ne mažesnis už pritekamojo vamzdžio skerspjūvį. Kai perkrytis mažesnis nei 0,3 m, kritimo šuliniai įrengiami be kritimo stovų.

Įrengiant kritimo šulinius reikia garantuoti krentančio srauto energijos nuslopinimą, kad ištekančių nuotekų greitis neviršytų 4 m/s. Kritimo šuliniai dažniausiai būna plastikiniai ar gelžbetoniniai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]