Kristupas Pranciškus Sapiega

Kristupas Pranciškus Sapiega
Sapiegos
Herbas „Lis“
Gimė	1623 m. vasario 2 d.
Mirė	1665 m. rugsėjo 5 d. (42 metai)
Tėvas	Frederikas Sapiega
Motina	Ieva Skaževskytė
Sutuoktinis (-ė)	Elena Solomereckaitė
Vaikai	Stanislovas Kazimieras Sapiega, Vladislovas Juozapatas Sapiega, Andžejus Pranciškus Sapiega
Vikiteka	Kristupas Pranciškus Sapiega

Kristupas Pranciškus Sapiega (lenk. Krzysztof Franciszek Sapieha; 1623 m. vasario 2 d. – 1665 m. rugsėjo 5 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, karaliaus pulkininkas, Lietuvos didysis taurininkas (1658 m.), Lietuvos didysis pastalininkis (1658–1659 m.), Lietuvos didysis stalininkas (1659–1661 m.), Lietuvos raikytojas (1661–1665 m.), Ašmenos seniūnas. ATR karų su Ukrainos kazokais, Rusija ir Švedija dalyvis.

Biografija

Lietuvos garsios magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Vladimiro pakamario Frederiko Sapiegos (m. 1626) ir Ievos Skaževskytės (m. iki 1642) jaunesnysis (ketvirtas) sūnus. Vyresnieji broliai – Karūnos lauko raštininkas Jonas Frederikas, Vilniaus vyskupas Aleksandras Kazimieras ir Lietuvos didysis stovyklininkas Tomas Kazimieras.

Mokėsi Bartolomėjo Novodvorskio vardo universitete, Krokuvoje. 1638 metais įstojo į Krokuvos universitetą, po to tęsė mokslus Bolonijoje (1641).

Grįžęs į tėvynę, Kristupas Pranciškus Sapiega tapo Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos dvariškiu, o po jo mirties, Jono II Kazimiero Vazos. 1648 metų gegužę dalyvavo Geltonųjų Vandenų mūšyje, kur tikėtina, buvo paimtas į nelaisvę. Po to dalyvavo pirmoje Lenkijos pasiuntinybėje vadovaujant Adomui Kiseliui pas Bogdaną Chmelnickį.

1648 metų rugsėjį dalyvavo Piliavcų mūšyje su kazokais. 1649 metų vasarą vadovavo savo kazokų įgulai Zbaražo pilies apgultyje. 1651 metais Kristupas Pranciškus Sapiega dalyvavo mūšiuose su Ukrainos kazokais, Berestecko mūšyje (birželio 28–liepos 10 d.) ir Baltos Cerkvės mūšyje (rugsėjo 24–25 d.). 1652 metais lenkams nepavykusiame Batogo mūšyje asmeniškai nedalyvavo, bet ten kovėsi jo dvaro įgula.

1653 metais vadovaujant Stefanui Čarneckiui kariavo prieš Ivano Boguno kazokų karius. 1654 metų sausį Kristupas Pranciškus Sapiega pasienyje buvo Krymo totorių paimtas į nelaisvę, iš kurios jį išpirko 1654 metų spalį.

1655 metų rudenį Kristupas Pranciškus Sapiega dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš rusų karius, tame tarpe Bresto gynyboje ir Verchovičiaus mūšyje. 1656 m. vasarį Vitebsko vaivados Povilo Jono Sapiegos buvo išsiųstas į Tikocino tvirtovę, Palenkėje, kur su nedidele įgula slapstėsi Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila, perėjęs į Švedijos pusę. Kristupas Sapiega blokavo tvirtovę, bet artėjant kunigaikščio Boguslavui Radvilai su kariais buvo priverstas nutraukti apgultį, o jo ariergardas buvo sumuštas priešo. Dalyvavo Boguslavo Radvilos karių sutriuškinime Janovo mūšyje.

Kartu su vaiskiu Povilu Jonu Sapiega dalyvavo Švedijos, Karolio X Gustavo armijos blokadoje Vislos ir Sano tarpupy, išlaisvino Liubliną (balandžio 9-12) ir dalyvavo Varšuvos mūšyje (birželio 28-30). Per karinę kampaniją prieš Transilvanijos kunigaikštį Djerdą II Rakocį Kristupas Pranciškus Sapiega keletą mėnesių vadovavo Lietuvos armijai.

1658 metų kovą už savo karinius nuopelnus Kristupas Pranciškus Sapiega gavo Lietuvos didžiojo pastalininkio pareigybę, taip pat Bielsko seniūniją ir mišką. 1658 metų seime gynė Lietuvos karių interesus, tarp kurių turėjo didelę paramą. 1658 metų rudenį dalyvavo karinėje kampanijoje prieš rusų armiją.

1659 metų sausio 4 d. gavo Lietuvos didžiojo stalininko pareigybę. 1660 metų gegužį dalyvavo Rusijos, Ivano Andrejevičiaus Chovanskio armijos sutriuškinime Polonkos mūšyje. 1660 metų gruodį kaip pasiuntinys buvo išsiųstas pas Lenkijos karalių Joną II Kazimierą Vazą, kad paprašyti išmokėti Lietuvos kariams piniginę išmoką. 1661 metų sausį buvo karaliaus rūmuose, bet negalėjo pasiekti klausimo sprendimo dėl užlaikyto užmokesčio mokėjimo.

1661 metais Kristupas Pranciškus Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1661 metų birželio 22 d. gavo Lietuvos didžiojo raikytojo pareigybę. 1661 metais dalyvavo karinėse operacijose prieš Rusijos kariuomenę Lietuvoje ir Baltarusijoje, tame tarpe 1661 metų gruodį dalyvavo Kauno apgultyje.

1662 metais vėl išrinktas pasiuntiniu į seimą, dalyvavo Mokesčių komisijoje, Vilniuje. 1663 metais Kristupas Pranciškus Sapiega pretendavo į Lietuvos lauko ertmono buožę, bet dėl santykių tarp Lenkijos karaliaus Jono II Kazimiero ir Lietuvos didžiojo etmono Povilo Jono Sapiegos pablogėjimo negalėjo jos gauti. Buvo išrinktas pasiuntiniu į seimus 1664 ir 1665 metais.

Šeima

Iki 1657 metų vedė kunigaikštytę Eleną Solomereckaitę (m. po 1667), Smolensko kašteliono Mikalojaus Leono Solomereckio dukterį. Vaikai:

• Stanislovas Kazimieras Sapiega (m. 1673), Trabos seniūnas
• Vladislovas Juozapatas Sapiega (1652–1733), Lietuvos didysis taurininkas (1679), Lietuvos didysis raikytojas (1684), Minsko (1699) ir Bresto vaivada (1709)
• Andžejus Pranciškus Sapiega (1660–1681), Červonogrado seniūnas

Nuorodos

ATR magnatų giminių genealogija Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.