Kristina Karkaitė-Mazūrienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kristina Karkaitė-Mazūrienė (g. 1948 m. sausio 27 d. Panevėžyje) – Lietuvos keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senelis Mykolas Karka, tėvai Eugenija Šulgaitė ir Gediminas Karka, dvynys brolis Andrius Karka, vyras Petras Mazūras. 1972 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19731975 m. dirbo M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje-internate Vilniuje, 1992--2012 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute (nuo 2002 m. Kaunos dailės fakultetas).

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė raiškių dekoratyvinių indų („Kavos servizas“ 1982 m., „Vaza su kopėčiomis“ 1986 m.), objektų („Objektas“ 1979 m., 1992 m. „Šilkverpiai“ 1985 m., „Kaip nori“ 2001 m.), instaliacijų („Susisiekiantys“ 1997 m.), akcijų („Dėlionė“ 2004 m.). Kūriniuose savitai interpretuojama senovės kultūrų dailė, jiems būdingos originalios formos, preciziškas dekoras, ankstyvuoju laikotarpiu dažnai taikė tekstūravimą. Nuo 1972 dalyvauja parodose, individualios parodos surengtos Vilniuje 2000 m., 2004 m. Dalyvavo keramikos simpoziumuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, JAV, Airijoje. Pelnė įvairių apdovanojimų (Jaunųjų dailininkų taikomosios dailės trienalės Rygoje Didysis prizas 1980 m.). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gražina MarčiukaitytėKristina Karkaitė-Mazūrienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 447 psl.