Kriptidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kriptidai)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
(jap. りゅうぎょ, ryūgyo – japoniška žuvis kriptidas

Kriptidas (gr. κρύπτω, krypto 'pasislėpęs') – hipotetinis gyvūnas arba, rečiau, augalas, apie kurį žinoma iš legendų, tautosakos arba mėgėjiškų kadrų. Jo egzistavimas yra abejotinas, nepatvirtintas moksliniais įrodymais ir neretai laikomas sunkiai įmanomu. „Garsiausi“ kriptidai: sniego žmogus, Lochneso pabaisa ir čiupakabra.

Kriptidus gyvūnus tiria zoologijos šaka[reikalingas šaltinis] – kriptozoologija.

Ya-Te-Veo (Medis žmogėdra)

Kriptidus augalus tiria botanikos šaka[reikalingas šaltinis] – kriptobotanika.

Terminas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminas kriptidas buvo vartojamas 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje, apibūdinti kai kurioms plėviasparnių vabzdžių gentims. Šiuolaikinę termino reikšmę pirmąkart pavartojo Džonas E. Volas (John E. Wall) 1983 metais Tarptautinės kriptozoologijos bendruomenės informaciniame biuletenyje.

Kriptozoologai prie kriptidų priskiria ir gyvūnus, kurių egzistencija buvo įrodyta, tačiau jie laikomi kriptozoologijai naudingais, pvz.: latimerija, žuvis, kuri ilgą laiką buvo laikoma išnykusia arba okapija, ilgą laiką laikyta išgalvotu gyvūnu. Prie kriptidų retkarčiais priskiriamos ir mitinės būtybės kaip drakonas arba vienaragis, tačiau kriptozoologai jų tokiais nelaiko.

Kriptidais taip pat gali būti laikomi seniau išnykę gyvūnai, kurių išgyvenimo klausimas gali būti iškeltas kaip hipotezė, tačiau moksliškai neįrodytas.

Skeptikų teigimu, kriptidų egzistencijos įrodymai yra anekdotų lygio, neturintys jokio panašumo į mokslinius įrodymus. Termino šalininkai sutinka, kad daugumos kriptidų egzistavimo įrodymai yra silpni, tačiau tvirtina, kad dauguma mokslinės bendruomenės neigia kriptidų egzistenciją ne dėl silpnų įrodymų, bet dėl užsispyrimo. Mokslininkai teigia, kad kai kurie įrodymai gali iš tiesų parodyti mokslui nežinomą gyvūną.

Dažniausiai gaunami kriptidų egzistencijos įrodymai yra mėgėjiški kadrai, tačiau dauguma jų būna falsifikuoti (pvz.: 1934 metų Lochneso pabaisos nuotrauka).

Kriptidai yra vaizduojami tokiose televizijos programose kaip Monster Quest, Destination Truth, The Secret Saturdays ir Lost Tapes.

Eberharto klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džordžas M. Eberhartas (George M. Eberhart) iš Amerikos bibliotekų draugijos (American Library Association), rašęs Journal of Scientific Exploration žurnalui apie paribio mokslų straipsnių katalogavimo sunkumus, suskirstė kriptidus į 10 kategorijų:

  1. Anomaliai paplitę gyvūnai – žinomi gyvūnai, pastebimi už įprastinės savo paplitimo ribos (pvz., didžiosios katės D. Britanijoje)
  2. Neapibūdinti, neįprasti ar dideli įprastinių rūšių atstovai (pvz.: didžiulė anakonda Amazonijoje arba dėmėtasis liūtas Rytų Afrikoje).
  3. Išgyvenusios rūšys, laikomos neseniai išnykusiomis (pvz., jūrų karvė, laikoma išnykusia iki 1770 metų, tačiau yra manančių, kad rūšis išgyveno iki šių dienų).
  4. Išgyvenusios rūšys, laikytos ar laikomos išnykusiomis dar priešistoriniais laikais (pvz.: latimerija arba Mokele-mbembe – zauropodas, kaip manoma, išnykęs prieš 70 milijonų metų, tačiau gandai apie jo egzistenciją sklando jau du pastaruosius amžius).
  5. Rūšių, laikytų išnykusiomis anksčiau, negu tai įvyko iš tiesų (vėlesni įrodymai), išgyvenimas (pvz.:Mammuthus primigenius laikytas išnykusiu 12 000 metų pr. mūsų erą, tačiau vėliau pateikta įrodymų, kad jis galėjo išgyventi ir iki vėlesnių erų).
  6. Gyvūnai, kurių fosilijos nežinomos, bet kurie siejami su žinomomis rūšimis (pvz., Andų vilkas)
  7. Gyvūnai, kurių fosilijos nežinomos ir kurie nesiejami su žinomomis rūšimis (pvz.: Sniego žmogus arba dauguma jūros gyvačių).
  8. Mitinės būtybės, paremtos realiais gyvūnais (pvz.: grifonas).
  9. Paranormalių galių, antgamtiškos būtybės, turinčios gyvūnams būdingų bruožų bei mitinės būtybės (drakonas, behemotas, fėja, Žmogus-drugys, krakenas ir t. t.). Mitinės būtybės ne visada priskiriamos kriptozoologijai, tačiau atsiranda ieškotojų, bandančių įrodyti jų egzistenciją.
  10. Žinomi falsifikatai ar netyčiniai suklydimai (pvz., raguotasis kiškis, sukurtas kaip pokštas arba suvoktas pamačius Šoupo papilomos viruso pažeistus triušius).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]