Krikštas (Krikščionybėje)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Krikštas (reikšmės).

Krikštas (gr. βαπτιζω – „panardinimas,panirimas po vandeniu“) – apvalymo vandeniu apeigos, kurios atliekamos daugelyje religijų, tarp jų ir krikščionybėje. Judaizme šios apeigos vadinamos Tevilah.

Katalikybėje krikštas yra vienas iš septynių sakramentų ir simbolizuoja nuodėmių atleidimą ir susiliejimą su Kristumi – šiomis apeigomis priimant krikščioniškąjį tikėjimą. Paprastai tai įvyksta pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais. Krikšto metu duodamas vardas. Kadangi dažniausiai žmogus dar nesąmoningas arba mažai ką supranta, jam apsikrikštyti padeda paskirti krikštatėviai. Krikšto sakramentą teigia kunigas arba vienuolis.

Krikšto metu atliekami ritualai ir naudojami daiktai turi simbolinę reikšmę. Krikšto ženklai:

1. Vanduo (nuplauna nuodėmę ir teikia gyvybę).
2. Aliejus (sustiprina).
3. Baltas drabužis (tyrumas).
4. Žvakė (Kristaus šviesa).

Krikštas - pirmas iš septynių sakramentų, kurį priima kiekvienas krikščionis tam, kad atsikratytų gimtosios nuodėmės.

[taisyti] Krikštas Lietuvos istorijoje

• 1386 m. vasario 15 d. - Jogailos krikštas.
• 1387 m. - Lietuvos krikštas
• 1413 m. - žemaičių krikštas

[taisyti] Nuorodos

• Krikštas – viena pagrindinių Biblijos doktrinų.
• Anglikonų bažnyčios tinklapis – Krikštas (anglų k.)