Kretingos miškų urėdija
55°53′34″š. pl. 21°15′20″r. ilg. / 55.892895°š. pl. 21.255437°r. ilg.
Kretingos miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Būstinė įsikūrusi Kretingoje, Savanorių g. 27.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įsikūrusi Vakarų Lietuvoje. Prasideda šiaurėje nuo sienos su Latvija, apima pajūryje ir pamaryje esančias Skuodo, Kretingos, Palangos, Klaipėdos miesto savivaldybes ir didžiąją Klaipėdos rajono savivaldybės dalį, baigiasi pietryčiuose ties Kretingos rajono savivaldybės Endriejavo ir Veiviržėnų seniūnijų riba, o pietuose – į pietus nuo Priekulės, ties Šilutės rajono savivaldybės teritorijos riba.
Bendri duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendras teritorijos plotas – 284800 m². Bendras miško žemės plotas – 77397 ha, iš jų: valstybiniai miškai – 35422,2 ha, nevalstybinės reikšmės žemė – 11,2 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai – 40398,6 ha, kitų naudotojų ir valdytojų miškai – 1565 ha. Urėdijos teritorijos miškingumas – 25,7%.
Apie 60% miškų susitelkę urėdijos centrinėje dalyje ir pajūryje – Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje. Čia didžiausi yra Vaineikių–Kūlupėnų, Laukžemės–Šventosios ir Palangos–Darbėnų miškų masyvai.
Urėdijos miškai suskirstyti į 12 girininkijų, kurių plotas svyruoja nuo 2400 iki 4900 ha.
Atsižvelgiant į paskirtį ir ūkininkavimo tikslus, miškai suskirstyti į 4 grupes: rezervatų miškai – 213 ha, ekosistemų apsaugos ir rekreacijos miškai – 9307 ha, apsauginiai miškai – 1968 ha, ūkiniai miškai – 23934 ha.
Urėdijos teritorijoje yra Pajūrio regioninis parkas, Salantų regioninis parkas, 14 valstybinių draustinių (Palcio gamtinis rezervatas, Margininkų ir Laumių botaniniai zoologiniai, Grūšlaukės, Kliošių ir Apuolės kraštovaizdžio, Gėsalų geomorfologinis, Kartenalės entomologinis draustiniai ir kt.), 13 gamtinių buveinių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kretingos miškų urėdija įkurta 1920 m. lapkričio 1 d., veiklą pradėjo nuo 1921 m. sausio 1 d. Ji tęsėsi nuo Baltijos jūros vakaruose iki Plungės apylinkių rytuose bei nuo Latvijos sienos šiaurėje iki Klaipėdos krašto sienos ir Švėkšnos apylinkių pietuose. Urėdiją sudarė 12 girininkijų (Darbėnų, Endriejavo, Gargždų, Kartenos, Kretingos, Kulių, Mižuikių, Palangos, Reiskių, Salantų, Skuodo, Veiviržėnų). Jos administracinis centras buvo Kretingoje, o 1924–1925 m. – Bajoruose (Klaipėdos kraštas). 1921 m. pabaigoje urėdijos teritorijos plotas sudarė 245400 ha, o miškų plotas – 42731 ha.
1922 m. urėdija padalinta į Kretingos ir Skuodo miškų urėdijas. Kretingos miškų urėdijai liko 9 girininkijos (Endriejavo, Gargždų, Kartenos, Kretingos, Kulių, Mižuikių, Palangos, Šimulių, Veiviržėnų). 1928 m. Kretingos miškų urėdija panaikinta, girininkijos išdalintos Rietavo, Plungės ir Skuodo miškų urėdijoms. 1930 m. Skuodo miškų urėdija pavadinta Kretingos miškų urėdija, jos administracinis centras 1931 m. iš Darbėnų perkeltas į Kretingą. Urėdiją sudarė 8 – Darbėnų, Grūšlaukės, Įpilties, Kretingos, Palangos, Skuodo, Šventosios, Vaineikių girininkijos, o 1938 m. įkurta Aukštkalvių girininkija.
1945 m. balandžio 25 d. vietoje Kretingos miškų urėdijos įkurtas Kretingos miško pramonės ūkis, kuriam priklausė Darbėnų, Endriejavo, Gargždų, Grūšlaukės, Kartenos, Kulių, Palangos, Skuodo, Šateikių ir Vaineikių girininkijos. 1947 m. spalio 1 d. įmonė buvo prijungta prie Klaipėdos miškų ūkio.
1950 m. sausio 1 d. atkurtas Kretingos miškų ūkis su Darbėnų, Girulių, Grūšlaukės, Juodkrantės, Kartenos, Kretingos, Kulių ir Palangos girininkijomis. Po 1950 m. vasarą atlikto Lietuvos teritorinio administracinio suskirstymo pertvarkymo buvo pakeistos ir miškų ūkių ribos. Kretingos miškų ūkiui 1951 m. liko Darbėnų, Juodkrantės, Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Salantų, Skuodo ir Vėžaičių girininkijos, o bendras miškų ūkio plotas sudarė 45850 ha. 1956 m. atskirta Juodkrantės girininkija, 1958 m. atkurtos Grūšlaukės ir Vaineikių girininkijos, o Salantų girininkija perduota Plungės miškų ūkiui. 1959 m. panaikinta Kretingos girininkija, atkurtos Kartenos ir Šventosios girininkijos, 1960 m. atkurta Mikoliškių girininkija, įkurta Šernų girininkija, 1961 m. įsteigtos Jokūbavo, Kūlupėnų ir Lenkimų girininkijos. 1961 m. Kretingos miškų ūkio plotas sudarė 33831 ha, kuriuos administravo 14 girininkijų. Didėjant medienos gamybos apimčiai, 1967 m. vasario 1 d. miškų ūkis pavadintas Kretingos miško pramonės ūkiu.
Centralizuojant gamybos įmonių valdymą, 1973 m. vasario 1 d. įsteigtas Kretingos miško įmonių susivienijimas, kurį sudarė Kretingos ir Rietavo miško pramonės ūkiai bei Plungės ir Neringos miškų ūkiai. 1978 m. vasario 1 d. susivienijimas reorganizuotas į Kretingos miškų ūkio gamybinį susivienijimą, nuo kurio 1981 m. buvo atskirtas Kuršių nerijos miško parkas, o prijungtas Telšių miškų ūkis.
1989–1990 m. susivienijimas iširo. 1989 m. nuo jo atsiskyrė Telšių, o 1990 m. – Plungės ir Rietavo miškų ūkiai. 1991 m. sausio 1 d. Kretingos miškų ūkiui buvo grąžintas Kretingos miškų urėdijos pavadinimas.
- Kretingos miškų urėdai (miškų ūkio direktoriai)
- 1920–1921 m. – Germanas Ranga
- 1921–1924 m. – Izaokas Kapcilavičius
- 1924 m. – Jonas Kaškauskas (l. e. p.)
- 1924–1926 m. – Vladas Didzinskas
- 1926–1928 m. – Jonas Kaškauskas
- 1930–1940 m. – Marijonas Daujotas
- 1940 m. – Stasys Žižniauskas
- 1940–1944 m. – Telesforas Grikinas
- 1945–1947 m. – Petras Kiškis
- 1950–1955 m. – Kostas Gliožeris
- 1955–1991 m. – Antanas Milkus
- 1991–2016 m. – Antanas Algimantas Baranauskas
- 2016–2017 m. – Arūnas Samoška
Girininkijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kretingos miškų urėdijai 90. – Klaipėda: Druka, 2009
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kretingos miškų urėdijos tinklalapis Archyvuota kopija 2011-10-25 iš Wayback Machine projekto.