Kretingalės pilkapynas
| Kretingalės pilkapynas | |||
|---|---|---|---|
  Kretingalės pilkapynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Klaipėdos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingalės seniūnija | ||
| Plotas | 2,0017 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio iki Kr. II pusė | ||
| Žvalgytas | 1997, 2002, 2012 m. | ||
| Tirtas | 1899, 1901 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 27080 / A1706 / | ||
Kretingalės pilkapynas (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 27080, senas registro kodas - A1706) – buvę pilkapiai šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kretingalėje, 0,45 km į pietryčius nuo kelio 168 Klaipėda–Kretinga , Dangės upės dešiniajame krante.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtas Dangės slėnio pakilumoje, kurią iš rytų ir pietryčių juosia upės senvagės, o šiaurėje – melioracijos kanalas. Teritorija dirvonuoja. Pilkapyno rytiniame pakraštyje suformuota damba (pylimas kranto sustiprinimui), kurios viršumi praeina lauko keliukas. Palei jį sukrauti stambūs lauko rieduliai. Keletas akmenų suversta ant ryškiausiai aplinkoje išsiskiriančio didžiojo pilkapio sampilo. Anotacinio ženklo nėra.
Teritorijos plotas – 2,0017 ha.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1901 m. tyrinėjo Adalbertas Becenbergeris, 1997, 2002 m. žvalgė Linas Tamulynas, 2012 m. – Arūnas Strazdas (Kultūros paveldo centras).
Nustatyta, kad pilkapyną sudarė kelių pilkapių grupė, iš kurių ryškiausiai išsiskyrė trijų didžiausių pilkapių sampilai, davę laukui Trijų kalvų vardą. XIX a. pab. – XX a. pr. pilkapiai smarkiai apardyti vežant iš jų akmenis. Pasakojama, kad ardant vieną pilkapį buvo rasti mirusiojo kaulai su žalvariniu žiedu ant piršto, gulėję 1 x 0,5 m dydžio, iš akmenų sukrautame, kape, uždengtame plokščiu akmeniu.[1]
Kito pilkapio dalį 1899 m. nukasė Kretingalės dvarininkas Bernhardas Šlikas, radęs 2 degintinius kapus lipdytose molio urnose, kurios buvusios iš visų pusių apdėtos akmenimis. Likusią pilkapio dalį 1901 m. ištyrė Adalbertas Becenbergeris. Pilkapio pagrindą sudarė 1–2 aukštais krautas 10 m skersmens akmenų vainikas, kurio viduje buvo dar 2 degintiniai kapai molinėse urnose.[2]
2003 m. pilkapių vieta registruota kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A1706), 2005 m. pripažinta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[3]
Pilkapynas datuojamas I tūkstantmečio iki Kr. II puse.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Carl Engel. Kultur des Mmemellands in vorgeschichtlicher Zeit. - Memel, 1931. - S. 84
- Emil Hollack. Vorgeschichtliche Uebersichtskarte von Ost-Preussen. - Glogau (Berlin), 1908. - S. 26
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 160
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1974. - T. 1. - P. 215
- ↑ Adalbert Bezzenberger. Hügelgräber bei Dt. Krottingen, Kr. Memel. - Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia. - Königsberg, 1909. - H. 22. - S. 39–41
- ↑ Kultūros vertybių registras: Kretingalės pilkapių vieta, Klaipėdos r. sav., Kretingalės mstl. (Kretingalės sen.)