Kremenecas

Koordinatės: 50°07′11″š. pl. 25°43′00″r. ilg. / 50.119722°š. pl. 25.716667°r. ilg. / 50.119722; 25.716667 (Kremenecas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kremenecis)
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Kremenecas
ukr. Кременець
      
Vaizdas į miestą nuo Bonos kalne stovinčios Kremenecio pilies
Kremenecas
Kremenecas
50°07′11″š. pl. 25°43′00″r. ilg. / 50.119722°š. pl. 25.716667°r. ilg. / 50.119722; 25.716667 (Kremenecas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Ternopilio sritis Ternopilio sritis
Įkūrimo data 1226 m.
Magdeburgo teisė nuo 1431 m.
Meras Leonidas Kičatyj
(ukr. Леонід Кічатий)
Gyventojų (2001) 23 000
Plotas 31 km²
Tankumas (2001) 742 žm./km²
Pašto kodas 47003
Tel. kodas +380 3546
Vikiteka Kremenecas

Kremenecas (ukr. Кременець) – srities reikšmės miestas vakarų Ukrainoje, Ternopilio srityje. 23,9 tūkst. gyventojų (2001). Išvystyta maisto pramonė, taip pat yra tabako, baldų ir kt. fabrikai. Miestą kerta tarptautinis greitkelis M19, sutampantis su Klaipėdą ir Aleksandropolį jungiančiu europinio tinklo keliu E85.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kremeneco botanikos sodas ir pilis XIX a. (Dailininkas Alphonse Bishebois)

Pagal kai kuriuos šaltinius, Kremeneco tvirtovė buvo pastatyta dar prieš mūsų erą, apie VII–IX a. Egzistuoja hipotezė, kad IX a. susikūrus Kijevo Rusios valstybei, Kremenecas įėjo į šios sudėtį. Be to, pirmieji Kremeneco paminėjimai yra 1064 m. lenkiškame enciklopediniame žodyne. Rašytiniuose slaviškuose šaltiniuose Kremenecas pirmąkart paminėtas Hipatijaus metraštyje kaip Haličo-Voluinės kunigaikštystės miestas.

1240–1241 m. žiemą prie miesto priartėjo chanas Batijus kartu su mongolų orda, tačiau, skirtingai nei kitų pilių, nesugebėjo užgrobti Kremeneco ir kitų Haličo tvirtovių, pastatytų kunigaikščio Danieliaus Haličiečio. 1254 m. prie miesto Danielius Haličietis sumušė totorių chano Kuremsio kariuomenę. 1259 m. Danieliaus broliui Vasylkai vykdant susitarimus teko pilį sugriauti. Ji buvo atstatyta XIII a. pabaigoje.

Nuo XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Prie pilies statybos prisidėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Liubartas. 1431 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila suteikė Kremenecui Magdeburgo teisę.

1533 m. mieste dirbo žymus LDK visuomenės veikėjas Pranciškus Skorina.

XVII a. Kremenece pastatytas Dievo Apvaizdos vienuolynas, jame 1636 m. įkurta mokykla.

1648 m. rudenį kazokų pulkai, vadovaujami pulkininko Maksimo Krivonoso, priartėjo prie miesto bei jį apsupo. Spalį, po šešias savaites trukusios apsupties, tvirtovė užimta, lenkų vadovybė pateko į nelaisvę. Kremenecas prarado savo gynybinę reikšmę, o tvirtovė buvo sugriauta. Yra išlikę pilies griuvėsiai.

1793–1917 m. įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. 1818 m. Kremenece įkurtas Voluinės licėjus – aukščiausia mokymosi įstaiga, savo statusu prilygusi Vilniaus universitetui.[1] Licėjuje atidaryta didelė biblioteka, kurią sudarė apie 50 tūkst. knygų.

1917–1921 m. Ukrainos Liaudies Respublikos sudėtyje.

1921–1939 m. priklausė Lenkija. 1939–1991 m. Ukrainos TSR. Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos miestas.

Miesto diena švenčiama gegužės 20 d.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]