Kreivėnų piliakalnis

Koordinatės: 55°11′44″ š. pl. 22°1′42″ r. ilg. / 55.19556°š. pl. 22.02833°r. ilg. / 55.19556; 22.02833
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kreivėnų piliakalnis
[[Image:|250px]]
Kreivėnų piliakalnis
Kreivėnų piliakalnis
Koordinatės
55°11′44″ š. pl. 22°1′42″ r. ilg. / 55.19556°š. pl. 22.02833°r. ilg. / 55.19556; 22.02833
Vieta Pagėgių savivaldybė
Seniūnija Pagėgių seniūnija
Aukštis 18 m
Plotas 47x16
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1987
Tirtas 1996-1998 m.

Kreivėnų piliakalnis, dar vadinamas Kulmenų piliakalniu, Pilies kalnu ir Vilkės piliakalniu – piliakalnis (A485K P) Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Pagėgių seniūnijoije, apie 1 km į šiaurės rytus nuo Kulmenų kaimo branduolio, Vilkos kairiajame krante. 1,1 km į pietus nuo piliakalnio yra kapinynas (A484 P), apardytas ariant.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio šlaitai statūs, 18 m aukščio. Jo aikštelė stačiakampė, 47x16 m dydžio. Aikštelę juosia pylimas, rytinėje pusėje – 7, 5 m aukščio, 27 m pločio, kitose pusėse apie 1,5 m aukščio, 14 m pločio. Už rytinio pylimo yra 2 m gylio ir 22 m pločio griovys. Piliakalnio šiaurės vakarų ir šiaurinėje dalyse pylimas ir šlaitai apardyti griovių, aikštelės rytinėje dalyje buvo įrengta šokių (gegužinių) aikštelė. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIII a. Kai kurie prieškario archeologai ir istorikai piliakalnį tapatino su rašytiniuose šaltiniuose minėta skalvių didiko Sarekos pilimi.[1]

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinyno žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1987 m. ir 19961998 m. atliko Vilniaus universiteto ekspedicija, tyrimų vadovas Valdemaras Šimėnas.

Kapinyne ištirti 76 kapai, iš jų 14 nedegintų ir 61 sudegintų mirusiųjų bei 1 nedeginto žirgo. 1997 m. kapinyno teritoriją patikrinus metalo detektoriumi surinkta apie 200 radinių – dviašmenių kalavijų, kovos peilių, ietigalių, žąslų, segių, apyrankių, žalvarinių karolių ir kabučių. Ankstyvuoju laikotarpiu, V a. – VIII a. mirusieji laidoti nedeginti, aukštielninki, su įkapėmis, jų gausiau moterų kapuose. Juose rasta storagalių apyrankių, gintaro karolių, įvijinių žiedų, kibirėlio pavidalo kabučių, pagalvių. Pastarieji analogiški Vidgirių kapinyno sidabriniams dirbiniams. Kai kur vėlyvesnieji kapai įrengti ant ankstyvesniųjų kapų, pastarieji dažnai suardyti.

Greičiausiai nuo VIII a. antrosios pusės mirusiuosius imta laidoti ir sudegintus. Jų kapai buvo įrengiami dvejopai. Didelėse duobėse palaikai į duobę supilti su apeiginio laužo pelenais, greta jų rasta sulaužytų ar apdegusių įkapių, žirgo dantų. Duobutėse sudeginto mirusiojo palaikų liekanos išrinktos iš laužo ir supiltos į krūvelę, apdėtos sulaužytomis įkapėmis. Kapinynas datuojamas VXII a., priskiriamas Nemuno žemupio skalvių etnokultūrinei grupei.[2]

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai

Akmeniškių piliakalnis 17 km Vilkų Lauko piliakalnis 21 km
Dapkiškės piliakalnis 24 km
Dapkiškių piliakalnis 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Greižėnų piliakalnis 8 km
Birštoniškių piliakalnis 12 km Opstainių I piliakalnis 12 km
Rambynas 11,5 km
Vartūliškių piliakalnis 6,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Linas Tamulynas, Martynas Purvinas, Kreivėnų piliakalnis, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
  2. Valdemaras Šimėnas, Gintautas ZabielaKreivėnų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 758 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 86-87 (Nr. 328).
  • Crome H. 1937. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. Heft 3, p. 124 (Nr. 10).
  • Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens // Prussia. 1939., p. 280.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]