Kreivakepuris piengrybis
| Lactarius flexuosus | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Kreivakepuris piengrybis (Lactarius flexuosus) | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
 Index Fungorum
| ||||||
| Binomas | ||||||
| Lactarius flexuosus (Pers.) Gray., 1821 | ||||||
| Sinonimai | ||||||
|
Kreivakepuris piengrybis (Lactarius flexuosus) – ūmėdinių šeimai, priklausantis valgomas grybas, bet menkavertis. Lietuvoje šis grybas dažnai sutinkamas miškuose.
Būdingi požymiai: vaisiakūniai melsvai pilkai rudi, pieniškos sultys baltos, spalvos nekeičia.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 5–12 cm skersmens, iškiliai paplokščia, subrendusi – netaisyklingai paplokščia, nežymiai įdubusi, glitni, blizganti, nežymiai rievėta, plaušuota, violetiškai ruda, melsvai, pilkai ruda. Lakšteliai gelsvi, rudai geltoni, priaugintiniai, su baltomis sultimis. Kotas 3–8x1–3 cm, cilindriškas arba kūgiškas, geltonas, gleivėtas, dėmėtas. Trama balsva, vėliau pasidaro gelsva, stora, stangri, vaisių kvapo, su baltomis pieniškomis deginančio skonio sultimis. Sporos beveik apskritos, 7–8,5x6–6,5 μm.
Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga pavieniui arba grupelėmis, ypač pušynuose, bet sutinkamas ir spygliuočių miškuose.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
_Gray_41548.jpg)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (301 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1
