Kredito unija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kredito unija — kooperaciniais pagrindais fizinių asmenų savanoriškai įsteigta ir nustatyta tvarka įregistruota įstaiga. Kredito unija telkia savo narių pinigines lėšas narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, teikiant savitarpio paskolas. Minimalus kredito unijos narių skaičius — 50. Narystė kredito unijoje grindžiama šiais kriterijais:

• darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;
• profesinis bendrumas;
• gyvenimas toje pačioje vietovėje — miestelyje arba kaime.

Kredito unijos kapitalas susideda iš pajinio (kredito unijos narių įnašų), rezervinio ir papildomų kapitalų. Pajinio kapitalo negalima skolinti — jis gali būti investuojamas į Vyriausybės vertybinius popierius arba į kredito unijos nekilnojamąjį turtą. Minimalus kredito unijos kapitalas yra 15 tūkst. litų.

Kredito unija teikia savo nariams trumpalaikes arba ilgalaikes paskolas, už kurias imamos nustatyto dydžio palūkanos. Paskola turi būti garantuota kuria nors iš šių priemonių: turto įkeitimu, laidavimu, garantija. Kredito unijoms taip pat privaloma dalį savo lėšų rezervuoti. Pagal LR Kredito unijų įstatymą, kredito unijos į rezervinį kapitalą turi atskaityti nemažiau, kaip 20% iš grynojo pelno, kol rezervinis kapitalas sudarys 10 procentų ilgalaikių investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio buhalterinio balanso pagrindu.

Kredito unijoms nustatyti likvidumo rodiklis LR-1, kuris negali būti mažesnis, kaip 30%; likvidumo rodiklis LR-2, kuris negali būti mažesnis, kaip 1 ir kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris negali būti mažesnis, kaip 13%.

2008 metų kovo mėn. Lietuvoje veikė 67 kredito unijos bei Lietuvos centrinė kredito unija. Kredito unijų nariais Lietuvoje yra apie 85 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. Lietuvos centrinei kredito unijai priklauso 59 kredito unijos.

[taisyti] Šaltiniai

• Lietuvos Junior Achievement „Ekonomika ir verslas“
• Lietuvos centrinė kredito unija