Krateriškasis taurūnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Urnula craterium
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Krateriškasis taurūnis (Urnula craterium )
Krateriškasis taurūnis (Urnula craterium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Aukšliagrybūnai
( Ascomycota)
Klasė: Aukšliagrybiai
( Ascomycetes)
Eilė: Ausūniečiai
( Pezizales)
Šeima: Taukiniai
( Sarcosomataceae)
Gentis: Taurūnis
( Urnula)
Rūšis: Krateriškasis taurūnis
( Urnula craterium)
Index Fungorum
Binomas
Urnula craterium
(Schwein.) Fr., 1851
Sinonimai
Cenangium craterium
Dermatea craterium
Dermea craterium
Geopyxis craterium
Peziza craterium
Sarcoscypha craterium
Scypharia craterium

Krateriškasis taurūnis (Urnula craterium) – taukinių šeimai, priklausantis nevalgomas grybas. Lietuvoje retas, todėl yra saugotinas. Ši grybų rūšis nuo 2000 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma apie 10 šio grybo radaviečių Alytaus, Jurbarko, Molėtų, Trakų ir Vilniaus rajonuose. Pagrindinės grėsmės šiai grybų rūšiai – lapuočių medžių kirtimas, negyvos medienos šalinimas ir miško paklotės ardymas.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaisiakūniai 2–6 cm aukščio ir 1–4 cm skersmens, iš pradžių būna uždari, rutuliški, vėliau – viršūnei prasivėrus, tampa gilios taurės, piltuvėlio ar rago formos, kraštai sutrūkinėję, mėsingi, vėliau – odiškos konsistencijos, paviršius veltiniuotas, juodai rudas, juosvas. Kotas iki 4 cm ilgio ir 1 cm storio, tuščiaviduris, platėjantis viršūnės link, kepurėlės spalvos. Sporos didelės, 27–35x11–14 μm.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaisiakūniai yra vienmečiai, formuojasi ankstyvą pavasarį. Šie grybai auga pavieniui arba grupėmis ant dirvožemyje ir jo paviršiuje trūnijančių lapuočių (dažniausiai lazdynų) šakų.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (511 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]