Krasnaja Poliana

Koordinatės: 43°40′43″ š. pl. 40°12′12″ r. ilg. / 43.67861°š. pl. 40.20333°r. ilg. / 43.67861; 40.20333 (Krasnaja Poliana)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krasnaja Poliana
rus. Красная Поляна
Bendras Krasnaja Polianos vaizdas nuo Psechako kalnagūbrio. Pirmame plane - kalnų olimpinis kaimelis.
Krasnaja Poliana
Krasnaja Poliana
43°40′43″ š. pl. 40°12′12″ r. ilg. / 43.67861°š. pl. 40.20333°r. ilg. / 43.67861; 40.20333 (Krasnaja Poliana)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Kraštas Krasnodaro kraštas Krasnodaro kraštas
Rajonas Adlerio rajonas
Įkūrimo data 1869
Gyventojų (2013) 4 666
Altitudė 538 m
Pašto kodas 354392
Tel. kodas +7 8622
Tinklalapis krasnaya-polyana.w-sochi.ru
Vikiteka Krasnaja Poliana
Vienas iš keltuvų

Krasnaja Poliana (rus. Красная Поляна, 'raudona laukymė') – miesto tipo gyvenvietė Rusijoje, Krasnodaro krašte, priklausanti kurortinio Sočio Adlerio rajonui. 2013 m. turėjo 4666 gyv.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pašto ženklas Sočio žaidynėms pažymėti

Gyvenvietė įsikūrusi Vakarų Kaukazo kalnuose, Mzymtos upės vidurupyje, už 39 km nuo Juodosios jūros kranto, 538 m aukštyje. Su Adleriu ir Sočio oro uostu jungia šiuolaikinis automobilių kelias. Be kitų, įrengtas naujas kalnų slidinėjimo kurortas „Roza Chutor“ (rus. Роза Хутор). Keltuvai kelia į 2320 m aukštį. Krasnaja Polianoje ir Olimpiniame parke vyko 2014 m. žiemos olimpinės žaidynės. Olimpiniai objektai: Laura biatlono ir slidinėjimo kompleksas, Roza Chutor kalnų kurortas, Roza Chutor ekstremalių sporto šakų parkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo seno apylinkės priklausė abchazų gentims. Vietos aūlas vadinosi Kbaade. 1864 m. gegužės 21 d. čia susitiko keli Rusijos kariuomenės daliniai, kurie Kaukazo karo baigties proga surengė paradą ir maldą. Caro šeimos garbei gyvenvietę nuspręsta pavadinti Romanovsku. 1869 m. įkurta gyvenvietė Romanovskojė. 1878 m. čia apsigyveno persikėlėliai iš centrinės Rusijos, Stavropolio ir Estijos – rusai, graikai (gelbėjosi nuo osmanų persekiojimo), estai.

Naujasis Romanovsko vardas neprigijo. Dabartinį vardą įgijo oficialiai 1920-ųjų metų pabaigoje, nes slėnyje rudenį raudonuojantys paparčiai čia atsikėlusiems žmonėms priminė raudoną laukymę ir šią vietą nuo seno vadino Krasnaja Poliana.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Subyrėjus SSRS ir netekus kalnų kurortų Pietų Kaukazo ir Tianšanio kalnuose, Rusija ėmė vystyti kalnų turizmo infrastruktūrą Sočį supančiuose rajonuose. Tai svarbiausia ekonomikos šaka Krasnaja Polianoje, tiek vasarą, tiek žiemą. Veikia ir yra statomi nauji viešbučiai, gyvenamųjų apartamentų kompleksai. Veikia 28,9 MW galios hidroelektrinė.

Išvystytas žemės ūkis. Garsėja vietinis medus. Gyvenvietę supa kaštonų miškai, o kalnų šlaituose gausu gydomųjų augalų.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Krasnaja Polianą sieja partnerystės ryšiai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]