Kraitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kraitis (pasoga, Dzūkijoje – šarvas) – po vestuvių jaunosios (marčios) į vyro šeimą atsinešamas turtas. Jį sudaro drabužiai, audiniai, palaipsniui sukrauti bemergaujant, paveldėti iš motinos. Iki XIX a. pab. kraitis laikytas kraitkubilyje ar kraitlovyje, vėliau – kraičio skrynioje, kupare.

Dalis kraičio kaip dovanos buvo dovanojamos vestuvių svečiams, kitą dalį panaudodavo jaunoji ir jos šeima. Kraitis turėjo svarbią simbolinę reikšmę ir buvo paveldimas. Moteriai mirus bevaikei jos tėvai pagal paprotį galėjo kraitį susigrąžinti[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kraitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 381 psl.