Krūmokšninė žliūgė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stellaria holostea
Krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea)
Krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
( Caryophyllidae)
Šeima: Gvazdikiniai
( Caryophyllaceae)
Gentis: Žliūgė
( Stellaria)
Rūšis: Krūmokšninė žliūgė
( Stellaria holostea)

Krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, žliūgių (Stellaria) genties augalas. Paplitęs Europoje, Sibire, šiaurės Afrikoje.

Daugiametis, 15-45 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis plonas, ilgas, šliaužiantis. Stiebai keturbriauniai, šiurkščiomis briaunomis, trapūs, dvejopi. Vieni jų trumpi, statūs, bežiedžiai, kiti kylantys, šakoti; viršūnėje retas žiedynas. Lapai bekočiai, priešiniai, siauri, linijiškai lancetiški, 4-7 cm ilgio, 1-1,2 cm pločio, šiurkščiais kraštais. Žiedynai – reti, netikri skėčiai. Žiedai ilgakočiai, dvilyčiai, taisyklingi, su dvigubu apyžiedžiu. Taurėlapiai 5, pasiliekantys prie vaisių, smailūs, pliki. Vainiklapiai 5, balti, ilgi (1,5-1,8 cm ilgio), iki pusės įskelti, dukart ilgesni už taurėlapius, tamsoje ar paunksmėje susiglaudę, o šviesoje išsiskleidę. Kuokelių 10. Piestelė viena, su 3 liemenėliais. Vaisius – sausa, rutuliška, daugiasėklė dėžutė, pilna smulkių sėklų.

Žydi balandžio – liepos mėn. Dažna visuose Lietuvos rajonuose. Auga krūmuose, miškuose, pamiškėse, derlinguose, vidutinio drėgnumo dirvožemiuose. Medingas augalas. Noriai ėdamas gyvulių.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 72 psl.

Krūmokšninės žliūgės miško pievelėje