Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija

Kosta Rikos nacionalinio išvadavimo partija (PLN, isp.: Partido de Liberación Nacional) – Kosta Rikos kairioji demokratinio socializmo politinė partija.

Istorija

Įkurta 1945 m. kovo 10 d. San Chosė Lotynų teatre kaip Kosta Rikos socialdemokratų partija. 1948–1949 m. po valstybės perversmo valdžią paėmė partijos lyderio Chosė Figeres Ferero vadovaujama Nacionalinio išlaisvinimo judėjimo (Movimiento de Liberación Nacional, MLN) chunta. 1949 m. lapkričio mėn. buvo paskelbta konstitucija. 1951 m. spalio 12 d. MLN, Danielio Odubero Kiroso iniciatyva tapo Nacionalinio išsivadavimo partija.

1953–1958 m. Ch. Figeres Ferrerui vėl tapus prezidentu buvo apriboti užsienio monopolijų pelnai. 1962 m. prezidentu išrinktas PLN atstovas Franciskas Orličius Bolmarcichas, 1970 m. vėl Ch. Figeres Ferrera, 1974 m. D. Oduberas, 1982 m. Luis Albertas Monge Alvaresas. 1986 m. išrinktas šalies prezidentu Oskaras Ariasas Sančesas už bandymus suvienyti Centrinę Ameriką gavo 1987 m. Nobelio Taikos premiją. 1986 m. viceprezidente buvo išrinkta pirmoji moteris Viktorija Garon. 1994–1998 m. prezidentu išrinktas Chosė Maria Figeres Olsenas. 2006 m. rinkimuose partijos prezidentiniu kandidatu yra Oskaras Arias Sančesas.

Įstatymų Leidybosmsusirinkime (parlamente) nuolat turi daugumą – 1982 gavo 57,3 % balsų ir 33 vietas, 1986 – 52,3 % ir 29 vietas.

Ideologija

1951 m. priimtoje „Pagrindų programoje“ gerbiama privati nuosavybė, tačiau šalies ekonomika ginama nuo užsienio kapitalo. 1969 m. antrojoje programoje siekiama sukurti socialinio teisingumo, įstatymo ir gerovės valstybę. 1981 m. programoje „Naujas tikslas“ numatoma plėtoti demokratiją ir ekonomiką Lotynų Amerikos nacionalreformizmo pagrindu pagal V. Aja de la Tore (Peru) ir P. Betankuro (Venesuela) pavyzdį. Šios programos buvo vykdomos, nors ir sunkiai.

Veikla

1950 m. įsteigtas Centrinis bankas, 1971 savivaldybių plėtros institutas, socialinės paramos institutas ir socialinės adaptacijos direkcija, Kosta Rikos technologijos institutas. 1973 m. įkurtas Nacionalinis universitetas, kooperatyvų institutas, simfoninis orkestras, 1974 m. pastatyta naftos perdirbimo įmonė, įsteigti 8 nacionaliniai parkai ir rezervatai. 1987 m. „Ariaso planas“ padėjo sureguliuoti kai kurių Lotynų Amerikos šalių vidaus ir užsienio santykius ir sudaryti Gvatemalos sutartį.

Struktūra

Turi apie 80 000 narių, labai išplėtotą pirminių organizacijų tinklą. Aukščiausias organas – Nacionalinė asamblėja, kurią sudaro 70 atstovų. Ji renka Nacionalinį vykdomąjį komitetą. Glaudžiai bendradarbiauja su Dirbančiųjų demokratų konfederacija. PLN rengia kadrus ne tik sau, bet ir kitų Lotynų Amerikos šalių socialdemokratų partijoms. 1959 m. San – Chose įsteigtas Lotynų Amerikos demokratinių tyrimų centras, glaudžiai bendradarbiaujantis su F. Eberto fondu. Leidžia laikraštį „Hora“ (Valanda).

Socialistų Internacionalo konsultacinė narė nuo 1966, tikroji narė nuo 1976 m.

Partijos pirmininkai

• 1945, 1958 m. ir 1974 m. – Chosė Figeres Fereras,
• 1952 m. – Franciskas Chose Erlichas Bolmarichas,
• 1956 m. – Marija Teresa Obregonas Zamora,
• 1957 m. – Rafaelis Paris Stefensas,
• 1970 m. – Danielis Oduberas Kirosas,
• 1993 m. – Karlosas Manuelis Kastiljo Moralesas,
• 1994 m. – Manuelis Agilaras Bonila,
• 1995 m. – Rolandas Araja Monge,
• 1999 m. – Sonia Pikado Sotela,
• 2001 m. – Mireja Hernandez,
• 2002 m. – Ana Gabrielė Ros,
• 2002 m. – Marielis Sančo Barkuero,
• 2003 m. – Franciskas Antonijus Pačeko.

Nuorodos

Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2012-07-22 iš Wayback Machine projekto.