Kopūstpalmė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Euterpe | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kopūstpalmės (Euterpe sp.) Brazilijoje |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Kopūstpalmė (lot. Euterpe, angl. Açaí Palm) – palmių (Arecaceae) gentis, paplitusi tropinės Pietų ir Centrinės Amerikos pelkėse ir upių pakrantėse.
Tai 15–30 m aukščio medžiai, plunksniškais, 3 m ilgio lapais. Auga greitai. Vaisius – nedidelis, apskritas, 25 mm skersmens purpuriškai juodas kaulavaisis. Ant vienos šluotelės susiformuoja 700–900 vaisių. Vaisiaus viduje yra 7-10 mm skersmens sėkla. Iš kopūstpalmės vaisių gaminamos sultys, smutis, soda, įvairūs kiti gėrimai, naudojami desertų gamyboje. Vaisiuose gausu antioksidantų. Lapai naudojami krepšių, demblių, kepurių pynimui, stogų gamybai, mediena – pastatų statybai.
Rūšys [taisyti]
Gentyje yra 8 rūšys. Dalis anksčiau priskirtų rūšių dabar priskirtos Prestoea genčiai.
- Euterpe broadwayi
- Euterpe catinga
- Euterpe edulis
- Aliejinė kopūstpalmė (Euterpe oleracea)
- Euterpe longibracteata
- Euterpe precatoria
- Euterpe luminosa
