Kontas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kontas (gr. κοντός; lot. contus) – ilga medinė kavalerijos ietis. Tokias ietis naudojo persai, pvz., Achemenidų kavalerija – katafraktai.

To meto meno paminkluose pavaizduoti kontai būdavo apie 4 m ilgio, nors būdavo ir ilgesnių. Ilgesnius kontus naudodavo partų ir sasanidų klibanarijai, tokias ilgas ietis gebėdavo panaudoti tik puikiai treniruoti kavaleristai. Kontus valdydavo abiem rankomis, o žirgą – kojomis, kam irgi reikėjo nuolatinių treniruočių.

Romėnai irgi perėmė kontus, kurie būdavo valdomi abiem rankomis. Tik bizantiečių katafraktai kontarionus (konto analogus) valdydavo viena ranka, pasikišę po pažastimi, panašiai, kaip vėliau būdavo valdomos riterių ietys.

Kontarijai[taisyti | redaguoti kodą]

Raitieji ietininkai kontarijai (lot. contarii) pirmą kartą pasirodė Vespasiano armijoje Pirmojo žydų-Romos karo metais (66–70 m.), galbūt remiantis 55-63 m. Armėnų ir partų kampanijų patirtimi.

Pirmas kontarijų dalinys buvo Trajano organizuota ala Ala I Ulpia contariorum, o pirmas visiškai šarvuotų kontarijų (katafraktų) dalinys buvo Adriano suformuota ala Ala I Gallorum et Pannoniorum cataphracta. Šių dalinių poreikis pajustas po kovų su sarmatais Dunojaus žemupyje.[1]

Žodžio contus kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis lot. contus reiškė ilgą tvirtą kartį[2], su antgaliu viename gale. Dažniausiai tokias kartis naudodavo valtims ar laivams stumti remiantis į dugną sekliame vandenyje. Taip pat jomis matuodavo vandens gylį.

Romėnai vėliau tuo pačiu žodžiu ėmė vadinti ir ilgąsias panašaus ilgio ietis.

Vėliau iš lot. contus atsirado kitų kalbų žodžiai, reiškiantys kavalerijos ietis: veng. gönder, turk. gönder, arab. quntariya.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Erdkamp P (2007) Companion to the Roman Army [Blackwell Companions to the Ancient World]. p. 261–162.
  2. Contus In: Smith W. (1875) A Dictionary of Greek and Roman Antiquities, John Murray, London.