Konsulinis teismas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Konsulinis teismas - teismo rūšis; istorinis proceso bei konsulinės teisės institutas.

Vokietijos Imperijos teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos Imperijos konsuliniai teismai veikė kaip:

kolegiali institucija
Imperijos teismas Leipcige (Reichsgericht instancija).

Konsulinis teismas veikė įvairia sudėtimi - vieno teisėjo bei kolegijomis. Kolegija buvo sudaryta iš pirmininko ir 2-4 teisėjų bei sprendė visas baudžiamąsias bylas, priklausiusias šefenų teismų kompetencijai bei visas civilines bylas pagal žemės teismo kompetenciją. Prisiekusiųjų teismo bylų konsulinis teismas nagrinėti negalėjo.

Imperijos teismas kaip aukštesnioji konsulinio teismingumo instancija nagrinėjo apeliacines bylas. Teisena vyko pagal civilinio ir baudžiamojo proceso kodeksus. Konsulinis teismas sprendė materialinės konsulinės teisės klausimus, rėmėsi Prūsijos visuotiniu žemės teisynu (Das preußische allgemeine Landrecht), komercine teisė ir komerciniais papročiais; baudžiamojoje teisėje - policijos teisės normomis.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Meyers Konversationslexikon. Verlag des Bibliographischen Instituts, Leipzig und Wien, Vierte Auflage, 1885-1892. Band 10 von Königshofen bis Luzon. Seite 41: Konsulargerichtsbarkeit bis Konsulieren.
  • Hänel und Lesse, Die deutsche Gesetzgebung über Konsularwesen (Berl. 1875);
  • Zorn, Die Konsulargesetzgebung des Deutschen Reichs (das. 1884);
  • Steinmann-Bucher, Reform des Konsulatswesens aus dem volkswirtschaftlichen Gesichtspunkt (das. 1884);
  • König, Handbuch des deutschen Konsularwesens (3. Aufl., das. 1885);
  • Malfatti di Monte Tretto, Handbuch des österreichisch - ungarischen Konsularwesens (Wien 1879, Suppl. 1882);
  • Joel, Consuls manual and ship - owners guide (Lond. 1879);
  • Mikorios, Les consuls en Orient (Genf 1881).