Konstantinas Kleščinskis
| Konstantinas Kleščinskis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1879 m. gegužės 1 d. Jelizavetpolis, Rusijos imperija, dab. Gendžė, Azerbaidžanas
|
| Mirė | 1927 m. birželio 1 d. (48 metai) Kaunas
|
| Veikla | Rusijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas, Tarybų Rusijos karinės žvalgybos agentas |
| Alma mater | Maskvos pirmoji karo mokykla |
 Vikiteka |
Konstantinas Kleščinskis |
Konstantinas Kleščinskis (1879 m. gegužės 1 d. Jelizavetpolis, Rusijos imperija, dab. Gendžė, Azerbaidžanas – 1927 m. birželio 1 d. Kaunas) – Rusijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas, Tarybų Rusijos karinės žvalgybos agentas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš lietuvių tremtinių šeimos. 1901 m. baigęs Maskvos Pirmąją karo mokyklą, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1904–1905 m. Japonijos-Rusijos karo dalyvis. 1909 m. baigė Generalinio štabo akademiją, tapo Generalinio štabo karininku. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Nuo 1915 m. liepos mėn. 114-osios pėstininkų divizijos štabo viršininkas, pulkininkas. 1915–1918 m. buvo vokiečių nelaisvėje. 1918 m. gruodžio – 1919 m. gegužės mėn. tarnavo Lenkijos kariuomenės generaliniame štabe. 1919 m. gegužės mėn. Lietuvos krašto apsaugos ministro siūlymu stojo į Lietuvos kariuomenę, kurioje nebuvo Generalinio štabo karininko.
Dalyvavo kovose su Sovietinės Rusijos kariuomene, už drąsą jam įteiktas vienas iš pirmųjų Vyčio Kryžiaus 1 laipsnio ordinas. 1919 m. liepos mėn. 2-osios brigados vadas, pulkininkas. Nuo 1919 m. lapkričio mėn. Generalinio štabo viršininko padėjėjas (pavaduotojas), nuo 1920 m. generalinis kvartirmeisteris, 1920 m. rugpjūčio 23 d. – 1921 m. balandžio 13 d. Generalinio štabo viršininkas, vėliau viršininko pirmasis padėjėjas, nuo 1921 m. liepos 29 d. 1-osios pėstininkų divizijos vadas. 1922 m. generolas leitenantas. 1923 m. paleistas į atsargą, įgijo Lietuvos pilietybę, Kauno raj., prie Ramonių, gavo 12 ha žemės ir pradėjo civilinį gyvenimą. Cemento gamyklos Šiauliuose direktorius.[1]
1924 m. sumanė nuvykti į Maskvą. Apsilankęs TSRS atstovybėje Kaune buvo užverbuotas atstovybės sekretoriaus N. Sokolovo ir tapo NKVD agentu (slapyvardis „Ivanov 12“). Teikė žinių apie Lietuvos politinį gyvenimą ir kariuomenę. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo pradėtas sekti, 1927 m. gegužės 19 d. Lietuvos kontržvalgybos darbuotojų suimtas savo bute Kaune. 1927 m. gegužės 31 d. Vyriausiojo kariuomenės štabo Karo lauko teismas, išnagrinėjęs bylą ir pateikęs kaltinimą beveik trejus metus teikiant slaptas žinias TSRS atstovybei, nusprendė atėmus karininko laipsnį, apdovanojimus ir pensiją, skirti aukščiausią bausmę – sušaudyti.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Tamašauskas.Konstantinas Kleščinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 2006 psl. 261 psl.