Konstantīns Karulis
| Konstantīns Karulis latv. Konstantīns Karulis | |
|---|---|
| Gimė | 1915 m. vasario 10 d. Ryga |
| Mirė | 1997 m. lapkričio 3 d. (82 metai) Jūrmala |
| Veikla | latvių kalbininkas |
| Alma mater | Latvijos universitetas |
Konstantinas Karulis (latv. Konstantīns Karulis, 1915 m. vasario 10 d. Ryga – 1997 m. lapkričio 3 d. Jūrmala, palaidotas Rygoje) – latvių kalbininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Rygos 36-oje pagrindinėje mokykloje, 4-oje gimnazijoje, 1932–1942 m. Latvijos universitete studijavo teisę, baigė universitetą 1947 m. 1959 m. apgynė disertaciją apie latvių stenografijos lingvistinius elementus. 1993 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1994 m. Latvijos mokslų akademijos garbės narys
1931–1940 m. laikraščių „Jaunākās Ziņas“ ir „Brīvā Zeme“ žurnalistas. 1944 m. buvo pašauktas į Latvių legioną. 1945–1947 m. ištremtas į Tolimuosius Rytus. 1947–1950 m. Latvijos mokslų akademijos juriskonsultas, dėstė stenografijos kursuose. 1957–1964 m. dirbo Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute, 1964–1975 m. – Mokslų akademijos bibliotekoje.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė latvių raštiją. Latvių spaudoje recenzavo lietuvių kalbininkų veikalų.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Senieji ir mūsų dienų raštai (Senie un mūsdienu raksti), 1956 m.
- Latvių knyga šimtmečių eigoje (Latviešu grāmata gadsimtu gaitā), 1967 m.,
- Janis Reiteris ir jo vertimas (Jānis Reiters un viņa tulkojums), 1986 m.
- Latvių etimologinis žodynas (Latviešu etimoloģijas vārdnīca), 1: A–O, 2: P–Ž, Riga, Avots, 1992 m., 2 leid. 2001 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 512 psl.