Konstantinas Kalinauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Konstantinas Kalinauskas
Kalinauskai
Kalinova (herbas)
Kalinova (herbas)
Gimė 1838 m. vasario 2 d.
Mastaulėnai, Gardino gubernija
Mirė 1864 m. kovo 22 d. (26 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Senosiose Rasų kapinėse
Tėvas Simonas Kalinauskas
Motina Veronika Ribinska
Vikiteka Konstantinas Kalinauskas

Konstantinas Kalinauskas (1838 m. vasario 2 d. Mastaulėnai, Gardino gubernija1864 m. kovo 22 d. Vilnius) – vienas 1863 metų sukilimo vadovų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš mažažemių bajorų. 1860 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Grįžęs į tėviškę Gardino apskrityje, atsisakė karjeros ir asmeninio gyvenimo, rengė valstiečius sukilimui.

1862 m. pradėjo leisti laikraštėlį gudų kalba „Valstiečių tiesa“ (Mużyckaja prauda). Tų pačių metų spalį įkūrė Judėjimo komitetą, vėliau tapusį Lietuvos provincijos komitetu, kurio pirmininku buvo ir paskirtas.

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konstantinas Kalinauskas vienas iš pirmųjų viešai prabilo apie Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisę. Jis priklausė „raudonųjų“ politinei srovei. Kai Lietuvos provincijos komitetas pasidarė pavaldus Lenkijos tautinei vyriausybei, Kalinauskas pareiškė: „Negalima kvailoms Varšuvos galvoms patikėti Lietuvos likimo“, ir pasitraukė į Gardino guberniją.

Po Z. Sierakausko nužudymo 1863 m. liepos mėn. pakviestas vadovauti „raudonųjų“ vyriausybei. Kai buvo suimti ir nužudyti artimiausi bendražygiai, jis dirbo už kelis.

Gyvenimo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo pasirinkęs Čarnovskio, Vitoženeco slapyvardžius. Buvo vadinamas ir Lietuvos diktatoriumi. Žūtbūt stengėsi išlaikyti sukilėlių jėgas, tikėdamas, kad sukilimas atgis 1864 m. pavasarį. Vasario 9 d. buvo išduotas ir suimtas. Tardymo metu visą kaltę prisiėmė sau. Karo lauko teismas nuteisė jį mirties bausme pakariant. Nuosprendis buvo įvykdytas 1864 m. kovo 22 d. Vilniuje Lukiškių aikštėje.

Palaikai slapta buvo palaidoti Vilniaus Gedimino kalno tvirtovėje. Palaikai 2017 m. aptikti Gedimino kalno papėdėje. 2019 m. lapkričio 22 d. palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.