Kongiariumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kongiariumas (lot. congiarium, iš lot. congius 'kongijus, toks tūrio matas') - tam tikros talpos indas senovės Romoje ir Romos imperatorių dalintų dovanų tipas.

Indas[taisyti | redaguoti kodą]

Indo kongiariumo talpa būdavo vienas kongijus (lot. congius), kuris buvo lygus šešiems sekstarijams.[1]

Dovana[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstyvojoje Romos respublikoje kongijais matuodavo alyvą ir vyną, kuriuos tam tikromis progomis dalindavo žmonėms. Taip žodis congiarium ėmė reikšti ir humanitarinį dovanojimą žmonėms. Paprastai taip būdavo dovanojami alyva, vynas, grūdai, pinigai, kiti daiktai. Dovanos kareiviams vadinosi donativai, nors jas irgi kartais vadindavo kongiariumais.[1]

Kongiariumais kartais vadindavo dovanas ar pensijas, kurias duodavo aukštos padėties asmenys savo draugams.

Fabijus Maksimas (Fabius Maximus) Augusto dovanas, teiktas draugams, dėl jų mažumo vadino heminarijomis, o ne kongiariumais, nes hemina buvo 1/12 kongijaus.[1]

Tiberijus kiekvienam piliečiui davė 75,5 denaro (300 sestercijų) kongiariumą. Kaligula dukart dalino to paties dydžio kongiariumus. Neronas dalino 400 sestercijų kongiariumą.

Trajano valdymas buvo finansiškai sėkmingas, tačiau jo įprotis dalinti Romos piliečiams didžiulius kongiariumus kėlė griežta pasmerkimą. Jo 99 m. kongiariumas, manoma, buvo tokio pat dydžio kaip ir Nervos (75 denarai piliečiui), bet jo antras ir trečias pinigų dalijimai po kiekvieno Dakijos karo buvo itin išlaidūs - kiekvienam piliečiui davė 650 denarų.[2]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]