Konflikto teorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Konflikto teorijasocialinės psichologijos mokslo sritis, kurioje tiriama konfliktai tarp atskirų socialinių grupuočių, taip pat tarp individo ir grupės. Teigiama, kad konfliktą autoritarinėje struktūroje, su būdingais diktato ir autoritarinio mąstymo atributais, paprastai laimi aukštesnes administracines pareigas užimantis arba aukštesnį statusą turintis konfliktuotojas. Konfliktui išėjus iš struktūros vidaus gali lemti juridiniai konflikto aspektai. Konfliktai paprastai yra neišvengiami besiformuojančiose socialinėse grupėse, bendrijose, kol nusistovi tam tikra hierarchija, išsiaiškinamos pozicijos ir vertybės, nusakoma tvarka. Pozityvi konflikto pusė – bendruomenės ar grupės raida, konstruktyviai išsprendžiant esminius prieštaravimus, negatyvi – konflikto dalyvių energijos sąnaudos, patiriamos emocinės traumos, kintantis socialinis statusas. Vengiant konfliktų yra itin svarbūs vertybių bendrumas, vidaus taisyklių, netgi procedūrinių apibrėžtumas ir aiškumas, demokratinės nuostatos bei taikdariai, geranoriškumas.