Amerikos Valstijų Konfederacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Konfederacija (JAV pilietinis karas))
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amerikos Valstijų Konfederacija
Nepripažinta valstybė
1861 – 1865 US flag 34 stars.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of {{{paprastas_pav}}}
Amerikos Valstijų Konfederacija 1862 m.
Sostinė Montgomeris
Kalbos Anglų
Valdymo forma Federacinė Respublika
Era Jungtinių Valstijų pilietinis karas

[[Kategorija:|{{{paprastas_pav}}}, 1861]]

 - Suformuota Konfederacija 1861
 - Konfederatų pasidavimas 1865 m. lapkričio 6 d.
Plotas
 - 1860 1 995 392 km² (770 425 sq mi)
Gyventojai
 - 1860 9 103 332 
     Gyventojų tankumas 4,6 /km²  (11,8 /sq mi)
 - Vergai 3 521 110 
Prieš
Po
Fort Moultrie flag.svg Pietų Karolina
Flag of Mississippi (1861-1894).svg Misisipė
Florida Provisional 1861.svg Florida
Alabama 1861 Obverse.svg Alabama
Flag of Georgia non official.svg Džordžija
Flag of Louisiana (February 1861).svg Luiziana
Flag of Texas.svg Teksasas
JAV US flag 34 stars.svg
Šiuo metu priklauso: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Konfederacijos viceprezidentas Aleksandras Hamiltonas Stivensas
Konfederacijos teritorija

Amerikos Valstijų Konfederacija (angl. Confederate States of America) – valstybė Šiaurės Amerikoje, gyvavusi 18611865 m. Valstybė susikūrė, kai nuo JAV atsiskyrė pietinės valstijos, o likviduota JAV pilietinio karo metu.

Konfederacijos vėliava

JAV prezidentu išrinkus Abraham Lincoln vergovinės pietų valstijos paskelbė apie išstojimą iš JAV. Pirmoji 1860 m. gruodžio 20 d. apie atsiskyrimą paskelbė Pietų Karolina, vėliau ja pasekė Misisipė, Alabama, Florida, Džordžija, Luiziana, Teksasas, o pilietinio karo metu atsiskyrė Virdžinija, Tenesis, Arkanzasas ir Šiaurės Karolina. Misūryje ir Kentukyje buvo apylygiai sąjungos ir konfederacijos šalininkų, tačiau oficialiai jos taip pat priklausė konfederacijai; tai simbolizuoja ir 13 žvaigždučių Konfederacijos vėliavoje – po vieną kiekvienai valstijai.

Amerikos Valstijų konfederacijos įkūrimas paskelbtas 1861 m. vasario 4 d. Prezidentu tapo Jefferson Davis. sostine tapo Montgomeris Alabamoje, vėliau Ričmondas Virdžinijoje. Likusios JAV atsiskyrimą laikė neteisėtu ir atsisakė pripažinti Konfederaciją. Nors jokia Europos valstybė konfederacijos oficialiai nepripažino, britai vykdė su ja prekybą ir pardavė Konfederacijai karinių laivų.

Šalies teritorija buvo apie 2 mln. km², čia gyveno apie 9 mln. gyventojų, iš jų 3,5 mln. juodųjų vergų ir 133 tūkstančiai juodųjų atleistinių.

Kai Robert E. Lee ir kiti konfederatų generolai 1865 m. pavasarį pasidavė, konfederacija žlugo, o pilietinis karas pasibaigė. Pietinės valstijos vėl buvo prijungtos prie JAV.

Konfederacijos susikūrimo priežastimi istorikai laiko tai, kad buvo bijoma, kad respublikonai apribos arba panaikins vergovę, arba tai, kad valstijų teisių apribojimai vergvaldystės klausimais paskatino pietines valstijas pasitraukti iš Jungtinių Valstijų.

Atsiskyrimą palaikė ir kai kurie Pietų dvasiniai lyderiai. Benjamin M. Palmer (18181902 m.), Pirmosios Presbiterių Bažnyčios Naujajame Orleane pastorius, 1860 m. skelbė apie tai, kad palaiko atsiskyrimą, nes baltieji pietiečiai esą turį teisę ir pareigą išlaikyti vergovę dėl savo ekonominio ir socialinio išlikimo, kad galėtų veikti kaip „bejėgių“ juodųjų „globėjai“, apsaugotų pasaulinius ekonominius interesus ir apgintų religiją nuo „ateistinio“ abolicionizmo.[1].

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka