Kompelis

Koordinatės: 55°55′37″š. pl. 23°19′37″r. ilg. / 55.927°š. pl. 23.327°r. ilg. / 55.927; 23.327 (Kompelis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kompelis
{{#if:
Kulpė, intakas į Prūdelį iš Kompelio
Kompelis
Kompelis
55°55′37″š. pl. 23°19′37″r. ilg. / 55.927°š. pl. 23.327°r. ilg. / 55.927; 23.327 (Kompelis)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių miesto savivaldybės vėliava Šiaulių miesto savivaldybė

Kompelis – Šiaulių miesto dalis tarp Prūdelio, Kalniuko, geležinkelio pylimo ir Kaukazo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kompelis

Kompelio pavadinimas kilo nuo lenkų kalbos žodžio kąpiele – maudyklės. 1871 m., nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį, ištekantis iš Rėkyvos ežero Kulpės upelis buvo kanalizuotas, kartu sutvarkyti ir jo krantai žemiau geležinkelio bei iš Pakartuvių kalno tekantys mineralizuoto vandens šaltiniai.

XIX a. pradžioje Kulpė buvo užtvenkta ir susidarė Prūdelio tvenkinys, 1880 m. statant Chaimo Frenkelio odos fabriką užtvanka dar paaukštinta.

Sklypo savininkas Teofilis Sudimtas prieš I pasaulinį karą buvo įrengęs ten gydomąsias maudyklas. Lietuvos valstybės centriniame archyve muziejininkai aptiko dokumentus, kad Higienos įstaigos atliko Sudimto vandens tyrimus. Šioje rusiškai ranka surašytoje laboratorijos atskaitoje patvirtinta, kad dviejų šaltinių vanduo turįs vertingų mineralų, įvairių kitų medžiagų, gydomųjų savybių. Vanduo, rašoma ataskaitoje, kiek yra išbandyta praktikoje, teigiamai veikia esant reumatui, artritui, chroniškam bronchitui, širdies ir kitoms ligoms. „Aušros“ muziejuje saugomi šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai, kuriuose jis iš atminties vaizduoja tą vietą ir konkrečiai aprašo šioje vietoje buvus Sudimto gydomąsias maudykles – miesto gyventojai naudojosi ta vieta apsiprausti bei vandens procedūroms. Autoriaus teigimu, vienos būdelės buvo skirtos moterims maudytis, kitos – vyrams.[1]

Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Antrojo pasaulinio karo Kompelio maudyklės apleistos, tvenkinyje kurį laiką dar maudėsi vaikai. Tačiau vėliau į jį buvo pradėtos versti aplinkinių gyventojų nebenaudojamos padangos ir kitos šiukšlės. Šiuo metu tai baigianti užpelkėti vieta, kurią planuojama atgaivinti tik įgyvendinus Ventos – Lielupės gamtosauginį projektą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė Koskienė. Apie Prūdelio paslaptis ir geranorišką Šiaulių valdžią. Šiaulių kraštas, 2011 m. rugsėjo 2 d.