Komių-permių apygarda
| Komių-permių apygarda Коми-Пермяцкий округ Коми-Перем кытш |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
|||||||
| Valstybė: | |||||||
| Federalinė apygarda: | Pavolgio federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas: | Uralo | ||||||
| Administracinis centras: | Kudymkaras | ||||||
| Oficialios kalbos: | rusų, komių permių | ||||||
| Gyventojų : | 127 089 | ||||||
| Plotas: | 32 770 km² | ||||||
| Tankumas : | 3,88 žm./km² | ||||||
Komių-permių apygarda (rus. Коми-Пермяцкий округ, kom. Коми-Перем кытш) – speciali teritorija Rusijoje, Permės krašto šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Kudymkaras.
Iki 2005 m. gruodžio 1 d. tai buvo atskiras Rusijos Federacijos objektas Permės srities sudėtyje (vadintas Komių-permių autonomine apygarda).
Turinys |
Geografija [taisyti]
Teritorija išsidėsčiusi Priešuralėje, Kamos aukštupio baseine. Būdingas paviršius – kalvota lyguma, vakaruose iškilusi Kamos aukštupio aukštuma (aukštis iki 280 m). Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja tarp -15 ir -17 °C, liepos mėnesio – 17-18 °C. Metinis kritulių kiekis – apie 500 mm. Teritoriją kerta Kamos upė su intakais (Kosa, Vesliana, Timšeras, Inva, Velva ir kt.). 4/5 apygardos dengia miškai – daugiausia tamsioji eglių taiga[1].
Ūkis [taisyti]
Verčiamasi daugiausia miškų ūkiu, medienos kirtimu ir apdirbimu, maisto, lengvąja, metalo apdirbimo pramone. Vietomis auginami javai, linai. Gyvulininkystė.
Gyventojai [taisyti]
2002 m. 59 % apygardos gyventojų sudarė komiai-permiai, 38,2 % – rusai, yra totorių, ukrainiečių, baltarusių.
Didesnės gyvenvietės:
- Kudymkaras – 30,7 tūkst. gyv.
- Gainai – 5,4
- Jurla – 4,2
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 220-221 psl.