Komarnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Komarnas
svk. Komárno
   Coat of arms of Komárno.png   
Komarno city centre.JPG
Miesto centre

Komarnas
47°45′48″N 18°07′42″E / 47.76333°N 18.12833°E / 47.76333; 18.12833 (Komarnas)Koordinatės: 47°45′48″N 18°07′42″E / 47.76333°N 18.12833°E / 47.76333; 18.12833 (Komarnas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas: Nitros kraštas
Įkūrimo data: 1075
: Anton Marek
Gyventojų (2006): 36 279
Plotas: 102,807 km²
Tankumas (2006): 353 žm./km²
Altitudė: 112 m
Pašto kodas: 945 01
Tinklalapis: www.komarno.sk
Commons-logo.svg Vikiteka: KomarnasVikiteka

Komarnas (svk. Komárno, veng. Komárom) – Slovakijos miestas Nitros krašte prie Dunojaus. Kitame krante įsikūręs Vengrijos Komaromas. Subyrėjus Austrijos-Vengrijos imperijai, po I Pasaulinio karo buvęs vienas miestas liko padalintas pusiau per Dunojų pravestos valstybių sienos ir priklauso dviem kaimyninėms valstybėms. Abi dalis jungia Elžbietos tiltas. Komarnas įsikūręs prie Dunojaus ir Vaho santakos, svarbus upių uostas, laivų statykla.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste gyvena apie 36,3 tūkst. gyv. (2006 m.). Tai etninių vengrų Slovakijoje centras – čia jie sudaro 60% visų miesto gyventojų, slovakai – 34.7%. Nemažą dalį sudaro ir serbų mažuma, įsikūrusi nuo XVII a. serbų migracijos iš Osmanų imperijos į Habsburgų monarchijos teritorijas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senamiestis

I a. šioje vietoje įsikūrė romėnų gyvenvietė Brigetio. IV a. juos išstūmė barbarai. Vėliau atsikraustė avarai ir slavai. VIII a. tampa Didžiosios Moravijos dalimi. IX a. čia pasirodo vengrai, X a. pastatoma tvirtovė. Miesto vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminimas 1075 m. 1265 m. Bela IV suteikia miesto teises. XVI a. statoma Senoji tvirtovė atremti Osmanų imperijos puolimą. Nuo XVIII a. tapo laisvu karališkuoju miestu. 1870 m. užbaigiama viena svarbiausių tvirtovių Austrijoje-Vengrijoje. Imperijai žlungant pagal Trianono sutartį (1920 m.) didžioji miesto dalis atiteko sukurtai Čekoslovakijos valstybei, mažesnioji – Vengrijai.

II Pasaulinio karo metu miestą kontroliavo Vokietija, gindama piečiau įsikūrusias strategines naftos perdirbimo gamyklas. Karo metu sugriauti upių tiltai, jungiantys atskiras miesto dalis. Pokaryje pradėta vystyti upių laivybą, ėmė veikti atstatyta laivų statykla.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, Komarno tvirtovės statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]