Kolektyvinė sutartis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kolektyvinė sutartis – kolektyvinių darbo santykių subjektų sudaromos sutartys.
Rūšys [taisyti]
Kolektyvinės sutartys Lietuvoje gali būti šios (LR DK 49 str.)[1]:
- kolektyvinė sutartis valstybės lygiu (nacionalinė);
- šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu sudaryta kolektyvinė sutartis (žr. Nacionalinė, šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis);
- įmonės (įstaigos, organizacijos) ar jos struktūrinio padalinio lygiu sudaryta įmonės kolektyvinė sutartis.
Vokietija [taisyti]
Vokietijoje kolektyvinė sutartis (vok. Tarifvertrag – 'tarifinė sutartis') yra labai populiarus socialinės politikos instrumentas. 65 % darbuotojų Vakarų Vokietijoje bei 54 % darbuotojų Rytų Vokietijoje dirbo pas kolektyvinių sutarčių saistomus darbdavius (2006 m.).
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)