Kojinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Įvairios vilnonės kojinės

Kojinės – megztas, austas, pintas arba regztas tekstilinis gaminys, drabužis, kuriuo apaunamos žmogaus kojos.

Kojinės

  • laisvai jaučiamos tarp kojų ir batų
  • padeda kojoms nesušalti, leidžia joms išlikti švarioms
  • patogios, madingos

Nauda[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogaus koja vidutiniškai turi apie 250 000 prakaito liaukų. Viena kojinių pora padeda žmogui kovoti su prakaitu ir vidutiniškai sulaiko beveik 250 ml prakaito per dieną. Kojinės sausina kojas, nes sugeria prakaitą ir ištraukia jį į orą, kad šis išsisklaidytų. Šaltoje aplinkoje kojinės padeda išlaikyti drėgmę ir pašalina jos perteklių nuo kojų, taip sumažindamos nušalimo riziką.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kojinės atsirado tolimoje senovėje. Primityviausias kojinių pirmtakas buvo kailio ar odos skiautė, gaubianti pėdą, suraukta ir surišta per kulkšnis. Aštuntajame mūsų eros šimtmetyje senovės graikai dėvėjo kojines iš suveltų gyvūnų plaukų, taip laikydami kojas šiltai.

Romėnai irgi kojas įsukinėjo į odinius arba austus gaminius, taip apsaugodami savo kojas nuo šalčio.

Penktajame šimtmetyje Europoje dėvėjo vyturus, juos tuo metu dėvėjo šventieji žmonės, jie simbolizavę skaistumą ir tyrumą. Apie 1000 m. kojinės buvo turtingumo ženklas, jos buvo populiarios tarp aukštuomenės narių.

1589 m. buvo išrasta pirmoji mezgimo mašina. Ji leido kojinių mezgimą paspartinti bemaž šešis kartus, palyginus su mezgimu rankomis. Tačiau nepaisant to pramonėje mašininis ir rankinis mezgimas buvo naudojamu abu iki 1800 m.

Sekantis perversmas kojinių gamyboje buvo nailono panaudojimas 1939 m. Iki tol kojinės paprastai buvo gaminamos iš šilko, medvilnės ir vilnos. Nailono naudojimas paskatino naudoti dviejų skirtingų pluoštų siūlų mišinius kojinių gamyboje. Šis metodas naudojamas iki šiol.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Kojinės gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų: medvilnės, vilnos, nailono, akrilo, poliesterio, poliamido, elastano ir polipropileno. Minkštųjų kojinių gamyboje gali naudoti šilką, liną, kašmyrą ar moherį (angorinių ožkų vilną).

Spalvą kojinėms modeliuotojas gali parinkti bet kokią. Svarbiausia, kad vėliau jos būtų madingos ir patrauklios. Kojinių spalvingumas gali būti labai plataus spektro. Jis priklauso nuo individualios fantazijos. Kartais ant kojinių būna vaizduojami įvairūs piešiniai ar žinomi animacinių filmukų herojai, kurie padeda pritraukti pirkėjus savo neįprasta išvaizda.

Vis dažniau skirtingos sporto šakos ima naudoti joms būdingas kojinių spalvas. Spalvotos kojinės gali būti svarbi sportininkų aprangos dalis komandinėse sporto šakose, kur kai kuriose situacijose gerai matyti tik žaidėjų kojos. Tuomet pagal kojinių spalvą galima atskirti, kur savi žaidėjai, kur priešininkų komandos.

Kojinės gali būti labai trumpos („pėdutės“), vidutinės arba ilgos. Kai kurios kojinės būna netgi pirštuotos, kai kiekvienas pirštas turi savo skyrelį kojinėje. Savotiškas kojinių variantas yra pėdkelnės.

Kojinių dydžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Kojinių dydžiai visoje Europoje yra panašūs, artimi bendram standartui, o kartais jie visai nedaug skiriasi nuo batų dydžio. Kojinių dydžiai gali būti labai įvairūs: nuo pačių mažiausių, skirtų kūdikiams iki didžiųjų, dažnai skirtų sportininkams.

  • Vaikiškomis kojinėmis dažniausiai vadinamos kojinės, kurių dydis būna 7-9, 10-12, 13-14, 15-17, 18-20, 21-22. Vaikiškų pėdkelnių dydžiai yra šie: 62-74, 80-86, 92-98, 104-110, 116-122, 128-134, 140-146, 152-158.
  • Vyriškos kojinės populiariausios yra trijų dydžių: 25, 27, 29.
  • Moteriškos kojinės būna 23 ir 25 dydžio. Moteriškos pėdkelnės: 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dydžio. Yra ir didelių dydžių 7 - 10.


Commons-logo.svg Vikiteka: Kojinė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka