Kohezija (chemija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vandens lašai taip pat gali prisijungti prie stiebo

Kohezija (lot. cohaesus – 'surištas') – vandens molekulių savybė būti susijungusioms tarpusavyje . Kohezija yra akivaizdi, kai vanduo teka – vandens molekulės neatsiskiria viena nuo kitos. Jas sukibusias laiko vandeniliniai ryšiai.Dėl šios savybės vanduo puikiai išnešioja medžiagas ląstelėse ir už jų ribų.

Biologinė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Vienaląsčiams organizmams vanduo ir jo kohezinės savybės yra labai svarbios,nes dėl jų vyksta medžiagų mainai.Daugialąsčiai organizmai dažniausiai turi vidinius indus,kuriais vanduo gabena maisto medžiagas ir atliekas iš vienos organizmo vietos į kitą. Pavyzdžiui, 90% kraujo, kuris po organizmą išnešioja ištirpusias ir suspenduotas medžiagas ,sudaro vanduo.

Dėl kohezijos augalai yra aprūpinami vandeniu.Iš dirvos, šaknimis į augalą patekęs vanduo, specialiais indais keliauja į kitus augalo organus. Šis mechanizmas primena vandens keliavimą šiaudeliu .