Kobrynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kobrynas
brus. Кобрынь, rus. Кобрин
   Coat of Arms of Kobryn, Belarus.png      Flag of Kobryn, Belarus.png   
AdminKobrin.JPG
Miesto savivaldybė

Kobrynas
52°13′0″N 24°22′0″E / 52.21667°N 24.36667°E / 52.21667; 24.36667 (Kobrynas)Koordinatės: 52°13′0″N 24°22′0″E / 52.21667°N 24.36667°E / 52.21667; 24.36667 (Kobrynas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Bresto sritis Bresto sritis
Rajonas: Kobrino rajonas
Gyventojų (2008): 51 100
Pašto kodas: 225301—225306, 225860
Commons-logo.svg Vikiteka: KobrynasVikiteka
Kirčiavimas: Kòbrynas
Turgaus aikštė 1900 m.

Kobrynas (arba Kobrinas) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 52 km į šiaurės rytus nuo Bresto, prie Muchaveco upės ir Bugo-Dniepro kanalo; Kobrino rajono centras. Svarbus transporto mazgas. Keliai į Brestą, Gomelį, Maloritą, Babruiską.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kobrinas yra vienas seniausių Baltarusijos miestų, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1287 m. Iki XIII a. priklausė Volynės Vladimiro kunigaikštystei. Nuo XIV a. pirmos pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. XIV a. čia pastatyta medinė pilis. Žinoma, kad bent nuo 1366 m. miestą valdė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, jam mirus sūnus Teodoras, po jo šio sūnus Romanas. 1404 m. Romanas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto gavo privilegiją valdyti Kobriną ir gretimas žemes, ši privilegija laikoma Kobrino kunigaikštystės, gyvavusios iki 1519 m. įkūrimo data, o Romanas – kunigaikščių Kobrinskių giminės pradininku. Kobrinas buvo šios kunigaikštystės, nuo 1519 m. valstybinės Kobrino seniūnijos, 15201566 m. Kobrino apskrities (pavieto) centras. Nuo 1532 m. Kobrino seniūnija dažnai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovų žmonų (Bonos Sforcos, Onos Jogailaitės, Konstancijos Austrės) valda. Iš Kobrino seniūnijos 1588 m. įkurta Kobrino ekonomija, gyvavusi iki 1795 m., (nuo XVIII a. pradžios Brastos-Kobrino ekonomija), Kobrinas – jos centras, vėliau – vienas centrų.

Muchoveco upė carinės Rusijos laikais

1589 m. Kobrinui suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas, XVII a. viduryje turėjo apie 500 pastatų. Miestą per XVII a. vidurio karus nuniokojo Rusijos kariuomenė, jis smuko ir 1766 m. prarado savivaldą. 1791-1940 m. Kobrino apskrities centras. 1794 m. jį užėmė Rusijos imperijos kariuomenės junginys, kuriam vadovavo Aleksandras Suvorovas, jį Rusijos imperijos valdžia vėliau apdovanojo didžiuliu buvusios ekonomijos padaliniu – Kobrino raktu. Per 1812 m. Prancūzijos-Rusijos karą 1812 m. liepos mėn. tarp Prancūzijos Didžiosios armijos Saksų korpuso rinktinės ir Rusijos 3-osios armijos junginių įvyko Kobrino mūšis – pirmasis per tą karą sėkmingas rusams. XIX a. ketvirtame dešimtmetyje dėl Dniepro-Bugo kanalo rekonstrukcijos ir kitų darbų Kobrino plėtra ėmė spartėti. 1882 m. pro Kobriną nutiesta Polesės geležinkelio linija. 1897 m. mieste veikė apie 30 smulkių įmonių su 157 darbininkais. 1921-1939 m. Kobrinas priklausė Lenkijai, nuo 1939 m. – Baltarusijos TSR. Per nacių okupaciją prie Kobrino nužudyta apie 6900 žmonių, daugiausia žydų.[1]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kobriną kerta geležinkelis ir plentas Brestas-Gomelis. Mašinų gamybos, statybinių medžiagų, maisto, lengvoji, baldų pramonė.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šv. Mikalojaus cerkvė, pastatyta 1750 m.
  • Bazilijonų vienuolynas (XVI–XVII a.)
  • Išganytojo vienuolynas, pastatytas 1497 m., perstatytas XVI ir XX a.
  • Aleksandro Suvorovo karo istorijos muziejus.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1817 m. ir 2008 m.
1817 m. 1878 m. 1897 m.sur. 1921 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1991 m. 2004 m. 2008 m.
1 427 7 789 10 400 10 068 13 700 24 900 49 400 50 751 51 100


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kobrynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 328 psl.