Košmaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Košmaras“. Johann Heinrich Füssli, 1802 m.

Košmaras (pranc. Cauchemar, kilo nuo skandinavų mitologinio demono Maros) – nerimastingas sapnas, sukeliantis panikos, siaubo jausmą.

Naktiniai košmarai laikomi nefiziologine sapno būsena ir kyla greitojo miego būsenoje. Košmaras trunka nuo keleto minučių iki pusvalandžio. Jis užsibaigia staigiu pabudimu jaučiant išgąstį, netrukus ateina realybės jausmas, kai suvokiama, jog tai tebuvo sapnas. Po košmaro žmogus paprastai ilgai neužmiega, vis prisimindamas nerimastingą siužetą.

Košmarui būdingas ryškus siužetas, kurio centre atsiduria pats sapnuojantysis. Sapne vystosi kažkoks siaubingas, nelaimingas atsitikimas (kritimas, skendimas, skausmas), dažnai besibaigiantis sapnuojančiojo mirtimi, ties kurios momentu ir prabundama.

Košmarų priežastimi laikomi sąmonės neapdirbti, neįsisąmoninti neseni įvykiai, traumuojantys išgyvenimai, stresas, psichinės ir fizinės perkrovos. Košmarus paskatina persivalgymas ar aštraus maisto valgymas nakčiai (nes suaktyvėja metabolizmas), karščiavimas, išgąstis prieš einant miegoti. Žmonės, patyrę traumiškų išgyvenimų (kankinimai, pagrobimas, persekiojimas ir kt.) košmaro metu neretai grįžta į nemalonų prisiminimą.

Psichoanalizėje košmaras laikomas stipriu užgniaužtų troškimų (dažniausiai – seksualinių) proveržiu. Košmaras vidutiniškai susapnuojamas kartą per mėnesį. Košmarus dažniau sapnuoja maži vaikai bei paaugliai, o suaugę – rečiau.

Mitologijoje košmarai laikyti tamsos demonų, tokių kaip inkubai ir sukubai veikla. Naktiniai košmarai – dažna siaubo literatūros, siaubo filmų tematika.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]