Klominas

Koordinatės: 53°29′13″ š. pl. 16°33′19″ r. ilg. / 53.48694°š. pl. 16.55528°r. ilg. / 53.48694; 16.55528 (Klominas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klominas
lenk. Kłomino
Apleistas daugiabutis
Klominas
Klominas
53°29′13″ š. pl. 16°33′19″ r. ilg. / 53.48694°š. pl. 16.55528°r. ilg. / 53.48694; 16.55528 (Klominas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Vakarų Pamario vaivadija Vakarų Pamario vaivadija
Vikiteka Klominas

Klominas (lenk. Kłomino), anksčiau buvo žinomas kaip Grubekas arba Grobekas (lenk. Gródek), iki 1945 m. – Vestvalenhofas (vok. Westwalenhof) – apleista gyvenvietė Lenkijoje, 12 km nutolusi nuo Borne Sulinovo (Vakarų Pamario vaivadija). Tai dalinai sunaikintas karinis miestelis, kurį 1992 m. apleido išvesta tarybinė armija. Nuo 1993 m. valdomas Borne Sulinovo administracijos. Oficialaus gyvenvietės statuso neturi. Laikomas vieninteliu Lenkijos miestu-vaiduokliu.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1992 m. karinio miestelio teritorijoje vienu metu galėjo pragyventi iki 5 000 žmonių. Šiuo metu Klomine pastoviai gyvena dvi miškininkų šeimos, taip pat keletas benamių, besiglaudžiančių buvusiose kareivinėse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, netoli dabartinio Klomino, tuometinės Vokietijos teritorijoje buvo įkurtas tankų poligonas, o jo šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose buvo pastatytos karinės įgulos, atitinkamai – Gros Bornas (dabartinis Borne Sulinovas) ir Vestvalenhofas. Prasidėjus karui netoli Vestvalenhofo buvo įkurta lenkų karo belaisvių stovykla. 1939 m. lapkritį į šią stovyklą buvo uždaryti 6 000 lenkų karių ir 2 300 civilių. 1940 m. birželio 1 d. stovyklos vietoje buvo įkurta koncentracijos stovykla „II D Gros Bornas“ (vok. Oflag II D Groß Born), skirta sąjungininkų armijos pareigūnams. 1945 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė paliko stovyklą, išsiveždama dalį belaisvių į Vokietijos gilumą.

Vermachtą pakeitė tarybinė kariuomenė, čia įkurdama vokiečių karių belaisvių stovyklą. Pasibaigus karui, poligoną ir buvusias vokiečių įgulas užėmė tarybinė armija, dislokuodama Lenkijoje savo karius. Vestvalenhofo vietoje buvo pastatytas tarybinis karinis miestelis, kuriame įsikūrė dalis motorizuoto pėstininkų pulko divizijos, kurios štabas įsikūręs Borne Sulinove. Statant buvo išsaugota išlikusi infrastruktūra ir statiniai, bet didžioji dalis statinių (apie 50) buvo nugriauti. Buvo pastatytos kareivinės, karinės technikos garažai, ūkio ir gyvenamieji pastatai, parduotuvės, mokykla ir kino teatras. Kariniame miestelyje galėjo gyventi daugiau kaip 6 000 žmonių – kareivių, karininkų ir jų šeimos narių. Tarybiniuose kariniuose žemėlapiuose ši gyvenvietė buvo vadinama Grubekas arba Grobekas, o miestelio gyventojai jį vadino Sipnevu, kuris kilo nuo netoliese esančio lenkiško kaimo pavadinimo. Poligonas ir aplink jį esančios įgulos buvo įslaptintos, todėl lenkiškuose žemėlapiuose nebuvo pažymėtas.

Tarybinė įgula egzistavo iki 1992 m., kai iš Lenkijos buvo išvesta tarybinė kariuomenė. Nuo tada vietovė buvo apleista, o namai ir kiti statiniai ištuštinti marodierių. Borne Sulinovo valdžia (miesto statusą gavusi 1993 m.) pardavinėjo buvusio karinio miestelio teritoriją už sumą, kuri siekė 2 mln. zlotų, bet didelio investuotojų dėmesio nesusilaukė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]