Klausgalvų Medsėdžiai
| Klausgalvų Medsėdžiai | ||
|---|---|---|
  Klausgalvų Medsėdžiai |
||
| 56°00′50″š. pl. 21°29′13″r. ilg. / 56.014°š. pl. 21.487°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų | 14 | |
 Vikiteka |
Klausgalvų Medsėdžiai | |
Klausgalvų Medsėdžiai – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į pietvakarius nuo Salantų, 5 km į šiaurę nuo Kūlupėnų.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas žemaičių tarme Klausgalvu Medsiedē reiškia Klausgalvų miške išsibarsčiusią vienkieminę gyvenvietę (viensėdžius). Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Kławgałwiowskie, Kłauzgalwie Medsiedy, Kłauzgalwie Miedsiedy, rus. Клаусгальве, Клусгалве, Клавсгалву-Медседжяй, liet. Klausgalvių Medsėdžiai, Klausgalvų Medsėdžiai.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo žemės plyti lygumoje. Centrinėje dalyje auga Šteininės, o pietiniame pakraštyje – Nasrėnų rėžių miškas. Rytiniu pakraščiu teka Kūlupio upelis. Klausgalvų Medsėdžiai ribojasi su Mažaisiais Žalimais, Klausgalvais, Šalynu ir Didžiaisiais Žalimais. Į šiaurės vakarus ošia Žalimų, o į pietvakarius – Sausgalvų miškai. Palei rytinį kraštą praeina kelias Klausgalvai–Pesčiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVIII a. Klausgalvų kaimo bendro naudojimo miško ir ganyklų žemėje susiformavo Klausgalvų užusienis, kuris XIX a. II pusėje tapo savarankišku kaimu, pasivadinusiu Klausgalvų Medsėdžiais.
Jame 1821 ir 1843 m. buvo po 9, 1846 m. – 12, 1866 m. – 8 kiemai,[2] 1923 m. – 17 ūkių.[3]
Pokario melioracija kaimą sunaikino. Jame išliko tik profesoriaus Adolfo Jucio gimtinės sodyba.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1880 m. | Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
| 1880–1915 m. | Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1940, 1941–1944 m. | Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Kalnalio apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1963 m. | Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Kalnalio seniūnaitijos centras,Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 71 | 98 | 79 | 130 | 144 | 214 | ||
| 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | - | ||
| 114 | 28 | 17 | 17 | 14 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Adolfas Jucys (1904–1974) – fizikas ir matematikas, vienas daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjų.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės (Kapeliai, Maro kapeliai) (XVIII–XIX a.)
- Adolfo Jucio gimtoji sodyba: namas, klėtis, tvartas (1937–1942 m.)[12]
- Kapinių koplytėlė su Marijos, 2 angeliukų ir Kristaus prie stulpo skulptūromis (XIX a. pab.)[13]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 72
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 157 - ↑ Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Klausgalvų Medsėdžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 159 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Kultūros vertybių registras, u. k. 16553
- ↑ Kultūros vertybių registras, u. k. 20208
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Adolfo Jucio gimtinės sodyba: Kretingos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Grūšlaukė – 9 km | Mažieji Žalimai | SALANTAI – 8 km Barzdžiai – 3 km |
| |||||||
| Didieji Žalimai – 3 km |
|
Kalnalis – 2,5 km | |||||||||
| Vaineikių Medsėdžiai – 7 km | KŪLUPĖNAI – 5 km | Klausgalvai – 2 km Nasrėnai – 3 km | |||||||||
