Klaipėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

(Nukreipta iš puslapio Klaipeda)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie „Klaipėdos“ dienraštį žr. Klaipėda (dienraštis)
Klaipėda

55°42′40″N, 21°7′50″E
Valstybė Lietuva
Savivaldybė Klaipėdos miesto savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}} {{{vadovas}}}
Gyventojų (2007) 185 936
Plotas 98 km²
Gyventojų tankumas 1926/km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Klaĩpėda
Kilmininkas: Klaĩpėdos
Naudininkas: Klaĩpėdai
Galininkas: Klaĩpėdą
Įnagininkas: Klaĩpėda
Vietininkas: Klaĩpėdoje
Kraštinės koordinatės
  55° 47' 40‘’  
21° 04' 30‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Klaipėdos miestas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
21° 14' 20‘’
  55° 36' 50‘’  

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, turi atskiros savivaldybės statusą, yra Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių (centrinis LT-91001).

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Pro Klaipėdą teka Akmena (Dangė), įtekanti į marias. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.

Klaipėdos uostas, Kuršių nerija ir Baltijos jūra iš daugiaukščio
Klaipėdos uostas, Kuršių nerija ir Baltijos jūra iš daugiaukščio

Turinys

[taisyti] Geografija

Klaipėdos miestas išsidėstęs prie vietos, kur Kuršių marios įteka į Baltijos jūrą: rytinėje marių pusėje yra didžioji miesto dalis, centras ir senamiestis, o vakarinėje, kuri yra Kuršių nerijos teritorijoje – Kopgalis ir Smiltynė. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (labiau į pietus). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Medžių prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.


Miestas plotas yra 98 km². 38 % naudojama pastatams, 1.4% keliams, 8.45% ūkininkavimui, 14.08% vandens, ir 38% kitam. Klaipėda turi 17 pašto skyrius, geležinkelio stotį, autobusų stotį, uostą, 26 viešbučius, 4 katalikų bažnyčias, 1 sinagoga, 10 muziejų, 4 teatrų, ir 15 sporto centrų.

[taisyti] Klimatas

Klaipėdoje vyrauja vidutinių platumų jūrinis, pereinantis į žemyninį klimatas, kurį stipriai įtakoja Baltijos jūra. Žiemos švelnios arba šaltos, vasaros dažniausiai šiltos, bet atskirais metais gali pasitaikyti vėsios arba karštos. Vidutinė sausio ir vasario nakties oro temperatūra -5°C, dienos 0°C. Liepos ir rugpjūčio dienomis oras vidutiniškai įšyla iki +20°C, naktimis atvėsta iki +14 laipsnių. Karščiai reti, bet virš 25 laipsnių oro temperatūra vasarą pakyla apie 12 kartų, o virš 30 laipsnių - apie vieną kartą per metus. Žemiausia oro temperatūra yra buvusi -33°C, aukščiausia +34°C.

Krituliai iškrinta visus metus, bet dėl vakarinių pernašų ir jūros artumo didžiausias jų kiekis būna vasaros antroje pusėje bei rudenį, kai per mėnesį iškrinta iki 90 mm kritulių. Sausiausias metas - pavasaris. Sniegas iškrinta kiekvienais metais ir yra labai įprastas reiškinys žiemą bei kovo mėnesį. Tačiau dažnai pasninga ir spalį, lapkritį bei balandį. Iki 1990 metų Klaipėdoje kartais pasnigdavo ir gegužės mėnesį, o šlapdribų yra pasitaikę rugsėjį. Žiemą mieste dažna lijundra (vyraujat pietvakarių vėjui ir neigiamai oro temperatūrai), plikledis, šerkšnas, pūgos. Tarybiniais laikais yra buvę atvejų, kai dėl pūgų miestas būdavo visiškai paralyžiuotas visai dienai. Tačiau 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

Perkūnijos dažnos vasarą ir rudenį. Jos Klaipėdoje būna dviejų tipų: žemyninės, kurios susidaro pučiant rytiniams vėjams šiltomis vasaros dienomis, bei jūrinės, kurios atkeliauja su vakariniais vėjais tuo atveju, kai jūra būna šiltesnė už žemyną. Šios perkūnijos ypač būdingos tada, kai po karščių rugpjūčio mėnesį virš jūros apsistoja šalta orų masė. Slenkant atmosferos frontams, perkūnija Klaipėdoje pasitaiko ir žiemą.

Tornadai Klaipėdoje reti ir buvo pastebėti tik miesto apylinkėse, dažniausiai virš Baltijos jūros. Jie buvo silpni bei krantą pasiekę sunykdavo. Tiesiogiai tornadas nėra Klaipėdos kliudęs. Tačiau škvalai vasarą galimi, nors palyginti reti. Įprastos audros nuostolių pridaro dažniau. Vasarą Klaipėdoje galima kruša, kuri pasitaiko kas keletą metų.

Speigai gana dažni, pasitaiko beveik kasmet. Klaipėdoje jie kartais būna itin grėmingi, nes stiprų šaltį gali lydėti labai žvarbus rytų vėjas. Paskutinį kartą tokie sibirietiški speigai buvo 2006 metų sausio mėnesį.

Klaipėda - vėjuotas miestas. Per metus būna vidutiniškai 30 audringų dienų, kurių metu vėjo gūsiai siekia 25-28, kartais iki 33 m/s. Stipriausi vėjai Klaipėdoje siekė 40 m/s uragano Anatolijaus metu bei per uraganą 1967 metų spalio mėnesį. Tuomet uoste vėjo gūsiai siekė net 55 m/s.

Klaipėda pasižymi orų nepastovumu. 2002 ir 2006 metų vasaromis vyravo Kalifornijos pakrantei būdingi sausi orai su šiauriniai brizais. 2007 metų sausis buvo artimas airiškajam (vėjuotas, lietingas ir švelnus), o 2006 metų sausis buvo speiguotas, artimas Maskvos sausiui. Net balandis vienais metais gali būti šiltas ir sausas, o kitais - sniegingas ir žiemiškas.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Klaipėdos istorija

[taisyti] Įkūrimas

Senovinė Klaipėdos pilies ir miesto graviūra
Senovinė Klaipėdos pilies ir miesto graviūra

Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas pastatė Memelburgo (Memelburg) pilį, prie kurios kūrėsi miestas. 1258 m. suteiktos Liubeko miesto teisės. Klaipėda (sen. pavadinimas Memel, Memela, Mimela ir kt.) planuota kaip Kuršo regiono ir vyskupystės centras, bet faktiškai juo niekad netapo dėl nuolatinių aplinkinių genčių puldinėjimų. Aprašęs tokį antpuolį 1323 m. Petras Dusburgietis pažymėjo, kad „jie pavertė pelenais patį miestą ir tris gretimas naujakrikštų pilis, daug kogų bei kitokių laivų“.

[taisyti] Vokiečių ordino sudėtyje

Kariaudamas su LDK, Vokiečių ordinas Prūsijoje siekė kontroliuoti Klaipėdos pilį tiesiogiai, todėl 1328 m. jis perėmė anksčiau Livonijos ordinui priklausiusias Klaipėdos apylinkes. Būdama žygių į Žemaitijos gilumą išeities vieta, Klaipėda kentėjo nuo atsakomųjų žemaičių antpuolių, kurie ypač suintensyvėjo XIV a. antroje pusėje. 1379 m. užpuolę žemaičiai visiškai sugriovė miestą ir pilį. Klaipėda buvo žemaičių užpulta ir Žalgirio mūšio išvakarėse (1409 m.). Dėl nuolatinių karinių antpuolių gyventojų skaičius mieste iki XVI amžiaus buvo labai menkas, prekyba beveik nesivystė, todėl Klaipėda, nors ir turėjo palankias išeities pozicijas (pvz., Liubeko miesto teises), netapo Hanzos sąjungos nare.

[taisyti] Paminėjimas

Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame politiniais sumetimais teigiama, esą miestas pastatytas žemaičių žemėje (iš tiesų - Pilsote, kuršių teritorijoje). 1422 m. Melno taika baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuris trumpam atsinaujino tik Trylikos metų karo metu, kai 1455 m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos.

[taisyti] Pramonė

Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. Atsirado pirmieji amatų cechai, buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu.

[taisyti] Prūsijos sudėtyje

Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 1757–1762 m. – Rusijos imperija. Napoleonui sumušus Prūsiją, 1807–1808 m. Klaipėda buvo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencijos vieta, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.

Klaipėdos miesto vaizdas nuo Kuršių marių pusės
Klaipėdos miesto vaizdas nuo Kuršių marių pusės
Prieškarinė Klaipėdos miesto panorama
Prieškarinė Klaipėdos miesto panorama

[taisyti] Prijungimas prie Lietuvos

Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. 1923 m. Lietuvos vyriausybei inscenizavus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos.

[taisyti] Tarpukaris

Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija.

[taisyti] Sovietų Sąjungos sudėtyje

1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė TSRS kariuomenė ir perdavė Lietuvos TSR. Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios miesto dalys gerokai nukentėjo nuo sovietų aviacijos bombordavimų bei vokiečių įgulos sprogdinimų. Evakuavus beveik visus seniuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios septynių šimtmečių vokiečių-lietuvių koegzistencijos tradicijas. Iki 7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai. Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės ekonominės SSRS provincijos, su itin išvystyta žvejybos pramone, vaidmenį.

[taisyti] Dabartis

Tik 8 dešimtmečio pr. suaktyvėjo meninis, humanitarinis gyvenimas, miesto vadovų iniciatyva Klaipėdoje buvo įkurdinti Lietuvos aukštųjų mokyklų fakultetai, kurių pagrindu 1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. patvirtintas dabartinis Klaipėdos herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel yra hidroniminės kilmės. Manoma, kad vietinės baltų gentys (skalviai ir galbūt kuršiai) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė. Piliai ir miestui toks vardas buvo suteiktas, kadangi manyta Marių sąsmauką ties Danės upe esant Nemuno žiotimis. Kada atsiranda žemaitiškas pavadinimas Klaipėda, nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas tik nuo XV a. pradžios: Vytauto laiške 1413 m. rašoma Caloypede, 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda.

Dėl pastarojo pavadinimo kilmės esama keleto versijų. Vokiečių kalbininkas, žymus baltistas G. H. F. Neselmanas savo 1851 m. žodyne teigia, kad tai būsiąs dviejų sandų žodis: latv. klaips ir liet. kliepas reiškia „duonos kepalas“ (šią versiją palaikė ir Kazimieras Būga), o -ėda nuo žodžio „ėsti“. Esą pilyje buvo valgoma daug duonos. Tačiau šioji versija dažniau priskiriama liaudies etimologijai.

Įtikinamesnė aiškinimo versija pateikta 1898 m. Alberto Zwecko, Štutgarte išleistame veikale „Litauen“. Ten Klaipėdos vardas siejamas su dviem žodžiais: klai- nuo latv. klajš „atviras, tuščias, lygus, plynas“ + pēda „pėda“ arba pads „padas, grįstinė, laitas, grendimas“. Taigi, Klaipėda galėjo reikšti „žema, plyna vieta“. Gali būti, kad vietovardis yra kuršiškos kilmės. Šią versiją palaikė ir J. Endzelynas.

Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų.

Liaudies etimologija taip pat turi savą miesto vardo versiją – neva pavadinimas kilęs nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius).

Klaipėdos gyvenamieji namai šalia "Vėtrungės pasažo"
Klaipėdos gyvenamieji namai šalia "Vėtrungės pasažo"

[taisyti] Gyvenamieji rajonai

2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą [1]. Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų:

Klaipėdos senamiestis
Klaipėdos senamiestis
Klaipėdos senamiestis iš aukščiau
Klaipėdos senamiestis iš aukščiau

[taisyti] Senamiestis

Klaipėdos senamiestis išsiskiria iš kitų Lietuvos didžiųjų miestų senamiečių savo kompaktiškumu, dar iš Vokiečių ordino laikų likusiu taisyklingu gatvių tinklu, senąja fachverkinės konstrukcijos architektūra, būdinga Vokietijos miestams, bei neblogai išlikusiais XVII-XVIII a. Klaipėdos tvirtovės gynybinių įtvirtinimų fragmentais. Čia yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Laikrodžių muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė.

Tarp S. Daukanto ir Liepų gatvių yra 1977 m. senųjų, pokario metais sunaikintų, kapinių vietoje įkurtas skulptūrų parkas, vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.

[taisyti] Demografija

Istorinis gyventojų skaičius[2]
Metai Gyventojų skaičius
1992 207,100
1999 203,300
2003 190,906
2004 189,477
2005 188,042
2006 187,316

2007 metų duomenimis, mieste gyveno 185 936. Gyventojų skaičius pagal amžių:

  • 0-14 m. 14.0%
  • 15-59 67.1%,
  • 60+ 18.9%.

Mieste gyveno 85 493 vyrai ir 100 443 moterys. Gyventojai pagal tautybę (2003):

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

Pagrindinis straipsnis: Klaipėdos mokslas ir švietimas

[taisyti] Ekonomika

Konteinerinis laivas Klaipėdos uoste
Konteinerinis laivas Klaipėdos uoste
Keleivinis keltas „Kintai“
Keleivinis keltas „Kintai“

Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras.

Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir labai svarbus transporto mazgas. Rytinėje miesto dalyje veikia Klaipėdos LEZ, leidžianti įmonėms gauti tam tikro lygio mokestines lengvatas. Mieste didžiausia BVP dalis sukuriama paslaugų sektoriuje. Klaipėdiečių pajamos yra didesnės, nei vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje.

[taisyti] Statybų verslas

Klaipėdoje statybų verslas išgyvena bumo laikotarpį.

[taisyti] Darbo rinka

Klaipėdoje yra vienas mažiausių bedarbystės lygių Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį jis siekė vos 3 proc. ir toliau mažėja. Nemaža dalis darbdavių susiduria su darbo jėgos trūkumu. Daugėja darbuotojų iš užsienio (itin daug darbuotojų atvyksta dirbti į uosto įmones bei LEZ gamyklas, daugiausia tai – ukrainiečiai, bulgarai ir slovakai). Naujosiose Klaipėdos LEZ įmonėse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (ypač – chemikų). Tai indikuoja pasirašyta sutartis su KTU.

[taisyti] Miesto šventės

Miesto ekonomikai yra itin svarbios vasaros šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio:

Šios miesto šventės kiekviena atskirai leidžia miestui uždirbti atitinkamai 5 ir 20-25 mln. litų. Šių švenčių metu į Klaipėdą atvyksta ne tik nemažai turistų, bet ir prekeivių iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities.

[taisyti] Transportas

[taisyti] Tiltai per Dangę (prieš srovę)

[taisyti] Susisiekimas

Iš Klaipėdos eina A1 magistralinis kelias, kuris eina iki pat Vilniaus. A13 magistraliniu keliu galima pasiekti Palangą ir Liepoją. 141 krašto keliu galima pasiekti Šilutę ir Panemunės miestus.

[taisyti] Viešasis transportas

Klaipėdoje šiuo metu veikia 21 autobusų maršrutai. Aukščiausias autobuso skaitmuo yra 19.

Klaipėdos viešojo transporto sistema yra itin logiška ir patogi keliaujantiems juo dėl miesto geografijos ypatumų, t.y. dėl to, kad miestas yra itin išplėstas iš šiaurės į pietus siaurame ruože (Klaipėdoje autobusų maršutai driekiasi iki 25 km iš šiaurės į pietus ir vos 3 km iš rytų į vakarus).

Stambiausi viešojo transporto autobusų maršrutai Klaipėdoje:

  • Nr. 8 – iš pietinių miesto mikrorajonų į geležinkelio stotį;
  • Nr. 6 – iš pietinių miesto mikrorajonų į Melnragę;
  • Nr. 3 – iš Žvejybos uosto mikrorajono (Klaipėdos pietvakariuose) į ligoninių kompleksą miesto šiaurėje.
  • Klaipėdoje itin populiarūs specialūs maršrutai (1, 1A, 12, 19), gabenantys darbuotojus į stambias uosto įmones, dažniausiai šie maršrutai intensyviai veža darbo dienomis anksti iš ryto ir po darbo piko metu.

Taip pat veikia maršrutinių taksi sistema.

[taisyti] Parkai ir miškai

[taisyti] Parkai

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

[taisyti] Miškai

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

[taisyti] Savivaldybė

Klaipėda
Žemėlapis
Valstybė: Lietuva
Apskritis: Klaipėdos apskritis
Miestai: Klaipėda
Gyventojų (2007): 185 899 (3)
Gyventojų tankumas: 1 971,4 žm./km² (3)
Plotas: 157 km² (54)
Telefono kodas: {{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras: Rimantas Taraškevičius

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

[taisyti] Seniūnijos

Klaipėdos miestas. Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje Smiltynė, miesto šiaurės vakaruose – Melnragės ir Girulių seniūnija
Klaipėdos miestas. Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje Smiltynė, miesto šiaurės vakaruose – Melnragės ir Girulių seniūnija

Klaipėdos mieste yra viena seniūnija – Melnragės ir Girulių.

Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos miestas | Klaipėdos rajonas | Kretingos rajonas | Neringos savivaldybė | Palangos savivaldybė | Skuodo rajonas | Šilutės rajonas






[taisyti] Miestų partnerystė

Miestai, su kuriais bendradarbiauja Klaipėda:

Klaipėda yra Baltijos miestų sąjungos narė.


[taisyti] Literatūra

  • Klaipėdos istorija populiariai, Klaipėda: Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyrius, 2002 (ISBN 9986-848-22-9)
  • V. Safronovas, Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai, Klaipėda, 2002 (ISBN 9986-31-063-6)
  • J. Tatoris, Senoji Klaipėda, Klaipėda, 1994

[taisyti] Nuorodos

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Klaipėda
Vikiteka: Klaipėda – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu
  1. ↑ http://www.klaipeda.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Gyvenamuju%20raj200652745646.%20schema.JPG Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema
  2. ↑ Gibson, Campbell. Population of the 100 Largest Cities and Other Urban Places in the United States: 1790 to 1990. Accessed October 11 2005.

[taisyti] Istorija

p• a• r
LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Klaip%C4%97da"
Asmeniniai įrankiai