Kjetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kjetis
it. Città di Chieti
   Chieti-Stemma.png   
Chieti 01 (RaBoe).jpg
Kječio panorama

Kjetis
42°21′00″N 14°10′00″E / 42.35°N 14.166667°E / 42.35; 14.166667 (Kjetis)Koordinatės: 42°21′00″N 14°10′00″E / 42.35°N 14.166667°E / 42.35; 14.166667 (Kjetis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Abrucai Abrucai
Provincija: Kječio provincija
Meras: Umberto Di Primio
Gyventojų (2011): 51 600
Plotas: 58,55 km²
Tankumas (2011): 881 žm./km²
Altitudė: 330 m
Pašto kodas: 66100
Tel. kodas: 0871
Tinklalapis: www.comune.chieti.it
Miesto globėjas(-ai): Šv. Džiustinas Kjetietis

Kjetis (it. Chieti) yra Italijos miestas Abrucų regione, Kječio provincijos sostinė. Miestas yra 200 km į šiaurės rytus nuo Romos, prie Peskaros upės, kelis kilometrus nutolęs nuo Adrijos jūros.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip Theate Marrucinorum Kjetis buvo karingųjų maručinių sostinė. Strabonas teigia, kad miestą įkūrė Arkadijos graikai kaip Tegeate.

Kai romėnai nugalėjo maručinius, šie tapo ištikimais Romos sąjungininkais. Romos imperijos laikais mieste gyveno apie 60 tūkst. gyventojų, bet po jos žlugimo Kjetį nusiaubė vizigotai ir herulai. Lombardų laikais čia buvo įsikūręs gastaldas. Miestą sugriovus Pepinui, jis tapo Benevento kunigaikštystės dalimi.

Kjetis atgavo savo ekonominę ir politinę svarbą, kai normanai valdė Pietų Italiją. Po kultūrinio klestėjimo XVI a. dėl Kontrreformacijos, miestą nusiaubė maras 1656 m. XVIII a. Kjetyje atsirado naujų akademijų ir mokyklų. 1806 m. prancūzai pavertė Kjetį savo tvirtove. Jis tapo Italijos karalystės dalimi 1860 m.

Per Antrą pasaulinį karą vokiečiai paskelbė Kjetį atviru miestu, tad jis nebuvo bombarduojamas. Sąjungininkai miestą išlaisvino 1944 m. birželio 9 d., praėjus dienai po to, kai naciai apleido miestą.

Turistiniai objektai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gotikinė katedra, kurią atstatė vyskupas Atonė I 1069 m. Po to daug kartų ji buvo perstatyta.
  • Sakro Monte dei Morti oratorija
  • San Francesco al Corso bažnyčia, pastatyta 1239 m.
  • Šv. Čiaros bažnyčia