Kjeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kjeris
it. Comune di Chieri
CentroChieri.jpg
Kjerio panorama

Kjeris
45°01′0″N 7°49′0″E / 45.01667°N 7.81667°E / 45.01667; 7.81667 (Kjeris)Koordinatės: 45°01′0″N 7°49′0″E / 45.01667°N 7.81667°E / 45.01667; 7.81667 (Kjeris)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Pjemontas Pjemontas
Provincija: Turino provincija
Meras: Francesco Lancione
Gyventojų (2011): 36 300
Plotas: 54,30 km²
Tankumas (2011): 669 žm./km²
Altitudė: 305 m
Pašto kodas: 10023
Tel. kodas: 011
Tinklalapis: www.comune.chieri.to.it
Miesto globėjas(-ai): Santa Maria delle Grazie

Kjeris (it. Chieri) yra Italijos miestas Pjemonte, Turino provincijoje. Jis yra apie 11 km į pitryčius nuo nuo Turino.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietė buvo įkurta romėnų II-I a. pr. m. e. ir pavadinta Carreum Potentia. Šalia jos buvo didelė San Giorgio kalva, vėliau tapusi miesto centru. Romėnų istorikas Plinijus Vyresnysis mini Carreum quod Potentia cognominatur Gamtos istorijoje kaip įtvirtintą gyvenvietę Cizalpinėje Galijoje. Miestas tapo krikščionišku V a.

Nieko nežinoma apie miestą iki X a., kai jis tapo Turino vyskupo nuosavybe. XI a. pradž-ioje vyskupo įsakymu aplink San Gorgio kalvą buvo pastatytos gynybinės sienos, o ant kalvos - pilis, vėliau įkomponuota į bažnyčią. Netoli gynybinės sienos buvo pastatyta Šv. Marijos bažnyčia, kuri buvo IV a, bažnyčios vietoje, o dar anksčiau čia tikriausiai buvo Minervos šventykla.

Tuo metu kiekviena šeima pradėjo statyti gynybinius bokštus ir miestas buvo pramintas Cittá delle Cento Torri (Šimto bokštų miestu). Daug tų bokštų išliko iki šiol.

XII a. miestas buvo galingesnio Asčio sąjungininkas kovoje su markizu Viljamu V Montferrat, kuris rėmė Šv. Romos imperatorių Frydrichas Barbarosą, o imperatorius apgulė ir 1155 m. sausį užėmė Kjerį ir nužudė daug gyventojų. Per likusį XII a. miestas atsigavo ir išsikovojo nepriklausomybę iš Turino vyskupo.

XIII a. Kjerio respublika klestėjo kaip greta buvusios Genujos, Asčio ir tolimesnė Pizos respublika. 1238 m. Šv. Romos imperatorius paskelbė, kad Kjeris pavaldus tik jam.

Dėl vidinių kovų miestas taip nusilpo, kad 1339 m. tapo Neapolio karaliaus Roberto nuosavybe, o vėliau atiteko Savojiečių dinastijai.

XV a. miestas vėl klestėjo, Šv. Maryjos bažnyčia perstatyta į katedrą. XVI a. Kjerį niokojo marai, epidemijos, karai ir prancūzų okupacija 1551-1562 m. Tuo metu daug miestiečių tapo protestantais, bet tam pasipriešino kunigaikštis Emanuelis Filibertas, kuriam atminti pastatyta iki šiol išlikusi triumfo arka.

1630 m. kilo stipri buboninio maro epidemija, kuri iki šiol atsimenama kiekvieno rugsėjo 12 d. Nepaisant to, XVII a. menas klestėjo, buvo statomos barokinės bažnyčios.

1785 m. Kjeris tapo Aostos kunigaikščio valdoma kunigaikštyste. Amžiaus pabaigoje vėl pasirodė prancūzai, kuriems vadovavo Napoleonas Bonapartas. Tuo metu mieste kūrėsi didelė tekstilės pramonė.

1850 m. privatizuotos miesto sienos, nugriauti vartai. 1871 m. dėl savivaldybės ir turtingų gyventojų paramos nutiestas geležinkelis.

XX a. pradžioje elektrifikuota tekstilės pramonė (1909 m.) ir Italijoje iškilo fašizmas. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas nebuvo bombarduojamas.

Pokario metais daug italų iš Veneto ir Pietų Italijos atvyko į Kjerį. Per 30 metų gyventojų skaičius padidėjo nuo 14 tūkst. iki 30 tūkst. Tekstilės pramonė sunyko dėl Kinijos ir Indijos konkurencijos. Mieste pradėjo kurtis kitokios pakraipos pramonė.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]