Kirtanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kirtanas arba Sankirtanas (iš sanskrito – „kartoti“) – iš Indijos kilusi šventų giesmių (mantrų) atlikimo tradicija, praktikuojama rytų dvasinėse tradicijose.

Giesmę pradeda vedantysis, o kiti (atlikėjai, klausytojai) vėliau atsako (pritaria) jo maldai. Mantroms pritariama įvairiais instrumentais: fisharmonija, mridanga, cimbolais, vakaruose naudojama ir gitara, smuikas bei kiti instrumentai.

Kirtanas yra svarbi dvasinė praktika vaišnavizmo tradicijoje Bhakti jogoje, sikizme, dalyje budizmo krypčių ir kt. Tai vienas iš jogos ir meditacijos būdų. Kirtanas yra grupinė mantros kartojimo forma, o asmeninė malda vadinama džapa. Vaišnavizme populiarios kirtanu atliekamos mantros yra „Harė Krišna“, „Om Namahaja Šiva“, tačiau yra ir daug kitų.

Bhagadvadgitoje rašoma, jog Krišna sakęs, kad didžios sielos nuolat kartoja jo vardą. XVI a. prasidėjus Indijos dvasiniam atgimimui kirtano tradicija paplito po šalį, o susikūrus Krišnos sąmonės bendrijai – po visą pasaulį.

Indų filosofijoje teigiama, kad kirtanas aktyvuoja čakras, leidžia patirti ekstazės, ramybės, sąjungos su Dievu, didelės meilės pojūtį. Atliekant kirtaną neretai šokama, šokiu siekiama atsiverti, išreikšti meilę Dievui, nors galima atlikti ir ramiai sėdint.