Kiparisas (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Graikų mitologijoje Kiparisas (gr. Κυπάρισσος) – Telefo sūnus, gražus jaunuolis iš Chijo salos, Apolono numylėtinis, iš sielvarto paverstas medžiu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kiparisas (1670), dail. Jacopo Vignali. Jaunuolis gedi savo augintinio elnio.

Kartą šviesos dievas Apolonas ir jo meilužis Kiparisas medžiojo. Su jais kartu buvo ir Kipariso kompanionas elnias, kurį buvo padovanojęs Apolonas. Pavargęs elnias sustojo pailsėti ir atsigulė ant žolės. Žaisdamas Kiparisas iš neatsargumo jį pervėrė ietimi ir labai gailėjosi. Apolonas bandė nuraminti jaunuolį, tačiau Kiparisas prašė dangaus dievus, kad leistų jam visalaik verkti, nenumalšinamas buvo ir Apolono skausmas. Išklausęs numylėtinio prašymą, Apolonas pavertė jį sielvarto medžiu, kiparisu, kad amžiais galėtų liūdėti savo draugo. Ant medžio kamieno iš sakų susidarę lašai – amžinai gedinčio Kipariso ašaros. Dar ir dabar Kiparisas laikomas gedulo medžiu ir sodinamas kapinėse.

Kiparisomis buvo vadinamos Eteoklio ir Tetidės dukros,[1] kurios, šokdamos per Demetros šventę, įkrito į šaltinį, o Gaja jas pavertė medžiais.

Kipariso vardu pavadinta medžių, kiparisų (lot. Cupressus), gentis.

Vikiteka

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aleksandra Teresė Veličkienė, Ariadnės siūlas. Antikos mitai ir legendos, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 1998 m., 268 p.