Taivanas

Kitos reikšmės – Kinija (reikšmės).

中華民國
Jhonghuá Mínguó

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	kinų
Sostinė	Taipėjus
Didžiausias miestas	Taipėjus
Valstybės vadovai	Ma Ying-jeou prezidentas Jiang Yi-huah premjeras
Plotas  - Iš viso  - % vandens	35 980 km² (137) 10,3 %
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	23 036 087 (47) 635 žm./km² (14)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2005 (progn.) 631,2 mlrd. $ (16) 27 600 $ (24)
Valiuta	Naujasis Taivano doleris
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +8 -
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta Persikėlė į Taivano salą	nuo Kinijos LR 1911 m. spalio 10 d. 1912 m. sausio 1 d. 1949 m. gruodžio 7 d.
Valstybinis himnas	Taivano himnas
Interneto kodas	.tw
Šalies tel. kodas	+886

Kinijos Respublika (Taivanas) – Rytų Azijoje, Taivane ir keliose mažesnėse salose, tarp Taivano sąsiaurio ir Filipinų jūros įsikūrusi valstybė, iš vienpartinės pilną visuotinį pripažinimą turinčios ir Kiniją kontroliuojančios tapusi demokratine dalinai pripažinta ir tik Taivaną ir aplinkines salas kontroliuojančia valstybe. Nepaisant to, šalis de facto glaudžiai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Buvo viena JTO steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai buvo pakeista Kinijos Liaudies Respublika.

1912 m. įkurta Kinijos Respublika apėmė didžiąją žemyninės Kinijos ir Mongolijos dalį. Pasibaigus II Pasauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivano ir Penghu salas. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus (Guomindaną), pastarieji pasitraukė į Taivaną bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų. Tuo tarpu žemyninėje Kinijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Taivanas, kartu su Penghu, Kinmen, Matsu ir kitomis mažesnėmis salomis nuo tada tapo teritorija, priklausančia Kinijos Respublikai.

Istorija

1949 m. Kinijos pilietinio karo pasekoje dešinieji (apie 2 mln. žmonių), vadovaujami Kinijos armijos generalisimo Čang Kaišeko, pasitraukė iš žemyninės Kinijos dalies į Taivano salą ir tęsia žemyninėjė dalyje 1912 m. įkurtos Kinijos Respublikos tradicijas. Į Taivaną perkelta žymi dalis Kinijos kultūros kilnojamojo paveldo. Kinijos Respublika JTO 1949-1971 metais buvo atstovaujama iš Taivano. Taivanas, nors ir turi daugelį nepriklausomos valstybės bruožų, nėra JTO narys ir, nėra paskelbęs nepriklausomybės nuo Kinijos Liaudies Respublikos, kuri Taivaną laiko savo dalimi. Nors pastaruoju metu daugėja pasisakančiųjų už formalų salos nepriklausomybės paskelbimą, KLR valdžia Pekine tokį žingsnį laikytų iššūkiu bei yra pagrasinusi panaudoti karinę jėgą.

Geografija

Taivano nuotrauka iš palydovo

Taivanas yra Rytų Azijoje. Salos ribojasi su Rytų Kinijos jūra šiaurėje, Filipinų jūra rytuose, Pietų Kinijos jūra pietvakariuose, Taivano sąsiauriu šiaurės rytuose, Luzono sąsiauriu pietuose.

Taivano sala yra Taivano sąsiauriu atskirta nuo pietrytinio Kinijos kranto, iki kurio atstumas – apie 200 km.

Ekonomika

Viena pažangiausių pasaulio pramoninių šalių. Į visą pasaulį iš Taivano siunčiami elektronikos ir elektros prekes, mašinas, tekstilę, avalynę, sporto įrangą, televizorius ir laikrodžius. Taivane iš žemės ūkio gaunami dideli derliai, nors pastaruoju metu jie po truputį smunka, dėl konkurencijos. Pagrindinis žemės ūkio produktas yra ryžiai, taip pat auginamos cukranendrės, kukurūzai, vaisiai, arbata. Salos turi gan didelį žvejybos laivyną.

Gamyba šalyje sudaro 25 % BVP produkto. Pramonė, anksčiau susitelkusi ties ryžių ir cukranendrių malimu, dabar gamina įvairius elektronikos prietaisus, plieną, įvairius įrengimus, plataus vartojimo prekes, apdirba žemės ūkio produktus. Dauguma pramonės šakų yra valdomos privačiai, bet plieno ir elektronikos pramonę valdo valstybė.

Pagrindiniai eksporto produktai yra kompiuteriai, metalai, tekstilės, gumos, plastiko produktai, chemikalai. Importuojamos gamtinės iškasenos, įvairūs įrengimai, elektrotechnika. Pagrindiniai mainų partneriai yra Japonija, Kinija, JAV, Honkongas.

Demografija

Oficialiai gyventojai yra kolonistai kinai ir senieji gyventojai polineziečiai (Taivano aborigenai). Tačiau dauguma Taivano žmonių save laiko taivaniečiais. Jei ne atskira tauta, tai bent jau išskirtiniais salos gyventojais.

Dauguma gyventojų šneka bendrine kinų kalba (mandarinų kalba), arba jos Taivano dialektu. Vietiniai aborigenai dar vartoja Formozos kalbas. 15 mln. šalies gyventojų šneka taivaniečių kalba – šnekamosios kinų kalbos dialektų grupės „Min“ pogrupio „Nan“ tarme. Šalį valdžius nedemokratiškiems politikams taivaniečių kalba buvo draudžiama, tačiau dabar jos neprivalomai mokoma mokyklose, ši kalba sparčiai plinta ir didelė tikimybė, kad artimiausiu metu bendrinė taivaniečių kalba gali tapti oficialiąja Taivano kalba.

Kita informacija

• Taivano ryšiai
• Taivano transportas
• Taivano karinės pajėgos
• Taivano tarptautiniai santykiai
• Taivano šventės

Nuorodos

Bendros nuorodos:

• taiwan.net.tw

Žemėlapiai:

• Taivano fizinis žemėlapis
• Taivano administracinis žemėlapis
• Taivano pagrindinių kelių žemėlapis
• Taivanas googlemaps žemėlapyje

---

Šalių sąrašas | Azija

Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Taivanas | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas

Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas

Vikiteka

Vikižodynas