Kiko vienuolynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vidinis Kiko vienuolyno kiemas.
Įėjimas į Kiko vienuolyną.
Kiko vienuolyno mozaika, vaizduojanti Šv. Mergelę Mariją.

Kiko vienuolynas (gr. Ιερά Μονή Κύκκου) – turtingiausias ir žinomiausias Kipro vienuolynas, įkurtas XI–XII a. Šv. Mergelės Marijos garbei skirtas vienuolynas yra šiaurės vakarinėje Troodo kalnų dalyje, 1 318 m aukščio viršukalnėje.

Vienuolyne gaminama zivanija (vynuogių degtinė) ir kiti alkoholiniai gėrimai. Kasmet rugsėjo 8 (Šv. Mergelės Marijos gimimo diena) ir rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo dangun šventė) rengiamos religinės mugės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vienuolynas buvo įkurtas XI a. pab. – XII a. pr. valdant Bizantijos imperatoriui Aleksijui I Komninui. Tuo metu Kipras priklausė Rytų Romos Imperijai ir imperatorius reguliariai siųsdavo į salą savo vietininkus.

Pasak legendos, dieviška galia apdovanotas Kipro atsiskyrėlis Izaijas stebuklingai išgydė nepagydoma liga sirgusią imperatoriaus dukterį. Kaip atlygio, jis paprašęs Mergelės Marijos ikonos, kurią nutapė apaštalas evangelistas Lukas ir kuri buvo saugoma imperatoriaus rūmuose Konstantinopolyje. Imperatorius išsiuntęs vertingąjį paveikslą į Kiprą ir sumokėjęs už vienuolyno statybą. Vienuolynui buvę priskirti trys kaimai. Ši dovana vėliau buvo patvirtinta imperatoriaus chartija, todėl laikoma, kad vienuolynas įkurtas imperatoriaus nurodymu.

Atsiskyrėlis Izaijas tapo pirmuoju vienuolyno abatu ir parašė vienuolių gyvenimo taisykles.

Vienuolynas kelis kartus sudegė (1365, 1541, 1751 ir 1813 m.), todėl jo pradinė konstrukcija neišliko.

XII–XIII a. vienuolyne buvo parašyta daug rankraščių, kurių dauguma dabar saugomi Prancūzijos Nacionalinėje bibliotekoje, Vatikano bibliotekoje ir kitose Europos bibliotekose. Bizantijos kaligrafijos tradicijos buvo tęsiamos ir Otomanų imperijos laikais.

Būdamas novicijum, šiame vienuolyne tarnavo pirmasis Kipro Respublikos prezidentas arkivyskupas Makarijus III.[1] 1974 m. perversmo metu, Makarijus ketino pasislėpti vienuolyne nuo perversmo vadų, todėl vienuolynas buvo apšaudytas tankų pabūklais.

Makarijaus pageidavimu, jis buvo palaidotas Tronijaus viršukalnėje, už 3 km į vakarus nuo vienuolyno ir netoli savo gimtojo Panajos kaimo.

Paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis vienuolyno pastatas yra bazilika. Jos ikonostazė buvo sukurta XVIII a., o kai kurios ikonos – XVII a. Atstatytosios bažnyčios freskos tapytos neseniai, o kitų vienuolyno pastatų freskos – prieš šimtmetį. Bažnyčioje taip pat yra patalpa, kurioje saugoma didelė ikonų kolekcija.

Turkų valdymo laikais buvo draudžiama varpais kviesti tikinčiuosius maldai. Tik XIX a. pab. buvo pastatyta varpinė su penkiais varpais, kurių didžiausiasis sveria 1 280 kg. Užrašas varpinėje teigia, kad varpus vienuolynui padovanojo Rusijos caras Petras I ir jo žmona Jekaterina.

Vienuolyne yra muziejus, kuriame saugoma senovinių eksponatų kolekcija, ankstyvosios krikščionybės, Bizantijos ir po bizantinių laikų indų, drabužių bei papuošalų kolekcija, ikonų, freskų ir medžio skulptūrų kolekcija, taip pat rankraščių, dokumentų ir knygų kolekcija.

Vienuolyno bibliotekoje saugoma maždaug 15 000 spaudinių, kurių seniausi siekia XVI a., ir apie 100 graikiškų rankraščių, tarp kurių yra ir X a. pergamentų fragmentų.

Bazilikos šventorius pasiekiamas pro dvejus vartus, esančius pietuose ir rytuose. Bažnyčios pastatą supa kiti vienuolyno pastatai, pastatyti 1700–1755 m.

Šv. Mergelės Marijos ikona[taisyti | redaguoti kodą]

Vienuolyne saugoma viena iš trijų ikonų, priskiriamų evangelistui Lukui. Pagal ją buvo tapomos vėlesnės rytų stačiatikių Šv. Mergelės Marijos ikonos. Tikintieji teigia, kad ikona daro stebuklus. Į ją niekada nežiūrima, nes tikima, kad dėl to galima susilaukti bausmės, todėl ikona beveik visą laiką yra uždengta.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Archbishop Makarios of Cyprus. „Time Magazine“. 1956 m. kovo 19 d. (Nuoroda tikrinta 2011-03-20)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]