Kijevo Pečersko Lavra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:50°26′3″N 30°33′33″E / 50.43417°N 30.55917°E / 50.43417; 30.55917

Kijevo Pečiorų Lavra

Kijevo Pečiorų Lavra (ukr. Києво-Печерська лавра) – stačiatikių vienuolynas Kijeve Ukrainoje. Vienas iš pirmųjų vienuolynų Rusioje, įkurtas 1051-aisias. Įkūrėju yra laikomas vienuolis Antonijus ir vienas pirmųjų jo mokinių Feodosijus. Kunigaikštis Sviatoslavas II dovanojo vietą vienuolyno statybai ir netrukus ten išaugo nustabios akmeninės šventyklos, nuspalvintos paveikslais, vienuolių celės, įkurtos uolose, pilies bokštai ir kiti statiniai. XII a. vienuolynas įgavo „lavros“ (ypatingai didelio ir pagrindinio vienuolyno) statusą.

15921688 m. buvo Konstantinopolio patriarchato stavropigija (statusas suteikiantis nepriklausomybę nuo vietinės valdžios), nuo 1688 m. – Maskvos stavropigija, nuo 1786 m. – lavra.

Lavroje yra saugomi šventi Dievo žmonių kaulai, vadinamosiose Artimosiose ir Tolimosios uolose. Tarp jų Iljos Muromiečio, apie kurį parašyta nemažai pasakų. Taip pat lavros teritorijoje yra Piotro Stolypino kapas.

Šiuo metu Lavra dalinama į dvi dalis, kurių Žemutinė Lavra priklauso Ukrainos Stačiatikių bažnyčiai (pavaldžiai Maskvos patriarchatui), o aukštutinė Lavra – nacionaliniam istorijos ir kultūros instituto draustiniui.

Įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, vienas iš septynių Ukrainos stebuklų.



Panorama[taisyti | redaguoti kodą]

Lavros panorama
Lavros panorama

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


UNESCO vėliava UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 527
(anglų k.)(prancūzų k.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Kijevo Pečersko Lavra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka