Kietoji guotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hygrophorus penarius
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Kietoji guotė (Hygrophorus penarius)
Kietoji guotė (Hygrophorus penarius)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Guoteniniai
( Hygrophoraceae)
Gentis: Guotė
( Hygrophorus)
Rūšis: Kietoji guotė
( Hygrophorus penarius)
Index Fungorum

Kietoji guotė (lot. Hygrophorus penarius) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

  • Augimo vieta

Lapuočių miškai, ypač ąžuolynai su skroblo, liepos priemaiša, parkai.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Vaisiakūniai balsvai gelsvi, kietos konsistencijos.

Vaisiakūniai mėsingi, vidutinio dydžio. Kepurėlė 4–8 (12) cm skersmens, iškili, vėliau - išgaubta, paplokščia, su buku gūbreliu, mėsinga, balsva, sena - gelsva, dramblio kaulo spalvos. Lakšteliai reti, stori, balti, nuaugtiniai. Kotas 3–6 (8)×1–2 cm, pamatinėje dalyje nusmailėjęs, baltas, kreminis, prie lakštelių baltai plaušuotas, taškuotas. Trama balta, kieta, be ypatingo kvapo, malonaus skonio. Sporos 6–9×4–5 μm.

Būdingi požymiai: masyvūs, baltos, kreminės spalvos vaisiakūniai, dygsta tik lapuočių miškuose, mėgsta kalkingus ąžuolynus.

Auga pavieniui ar po kelis vaisiakūnius, mėgsta atviresnes, nepavėsingas vietas. Šilumamėgė. Reta. Valgoma. Saugoma.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 95 psl.