Kibiauodegis meškėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Potos flavus
Kibiauodegis meškėnas (Potos flavus)
Kibiauodegis meškėnas (Potos flavus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Meškėniniai
(Wikispecies-logo.svg Procyonidae)
Gentis: Kibiauodegiai meškėnai
(Wikispecies-logo.svg Potos)
Rūšis: Kibiauodegis meškėnas
(Wikispecies-logo.svg Potos flavus)
Mokslinis pavadinimas
Potos flavus
Schreber, 1774

Kibiauodegis meškėnas, kinkažu (lot. Potos flavus, angl. Kinkajou, Honey Bear, vok. Wickelbär) – meškėninių (Procyonidae) šeimos žinduolis.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Kinkajou.jpg

Kibiauodegio meškėno kūnas 41-57 cm, uodega – 40-55 cm ilgio. Aukštis ties pečiais apie 25 cm, svoris 1,5-2,7 kg. Priekinės letenos trumpesnės už užpaklaines. Galva apskrita, uodega kibi, kuria lengvai kabinasi nuo šakos prie šakos.

Kailis tankus, aksominis, nugaros pusė rausvai pilka, pilvo – rausvai geltona. Snukis tamsiai rudas arba juodas. Uodega vienspalvė, tamsenė už kūno spalvą.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitęs Šiaurės Amerikos pietuose, o taip pat Centrinėje ir Pietų Amerikoje į pietus iki Brazilijos. Gyvena drėgnuose tropiniuose miškuose.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena medžiuose. Dieną slepiasi drevėse, o naktį pavieniui arba poromis medžių šakomis keliauja ieškoti maisto.

Minta daugiausia vaisiais, nektaru, žiedais ir lapais. Retkarčiais ėda vabzdžius, ypač skruzdėles. Manoma, nors nėra tiesiogiai įrodyta, kad gali ėsti varles, driežus, paukščių kiaušinius.

Veisimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Kibiauodegis meškėnas išgyvena iki 23 metų. Tipinę šeimą sudaro patelė, du patinai ir įvairaus amžiaus jaunikliai. Miega kartu, vienas kitą prižiūri ir rūpinasi, bet maitinasi pavieniui. Maždaug po 2,5 metų šeimą palieka patelė. Tada teritorija atitenka patinui ir jaunikliams patinams.

Nėštumas 112-118 d. Patelė pavasarį ar vasarą pagimdo 1, retkarčiais 2 aklus jauniklius. Patinai lytiškai subręsta po 1,5, patelės – po 2,5 metų.

Gamtoje praktiškai priešų neturi. Tačiau Amazonijos miškų kirtimas gali smarkiai sumažinti populiaciją. Lengvai pakenčia nelaisvę, kartais laikomi kaip egzotiniai augintiniai. Vikiteka