Kiaunorių šv. Juozapo bažnyčia

55°42′5.260″ š. pl. 23°10′32.772″ r. ilg. / 55.70146111°š. pl. 23.17577000°r. ilg. / 55.70146111; 23.17577000

Kiaunorių šv. Juozapo bažnyčia

Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Kelmės
Savivaldybė	Kelmės rajonas
Gyvenvietė	Kiaunoriai
Adresas	Dvaro g. 10
Pastatyta (įrengta)	1991 m.
Stilius	neoklasicizmas

Kitos reikšmės – Šv. Juozapo bažnyčia.

Kiaunorių šv. Juozapo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kiaunorių kaime, prie Tytuvėnų–Pašiaušės kelio. Šalia šventoriaus vartų auga saugomas Kiaunorių ąžuolas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1766 m. Kiaunorių dvare pastatyta koplyčia. Vietoj jos 1856–1859 m. pastatyta mūrinė koplyčia. Vokietijos kariuomenė 1915 m. koplyčią sudegino. Į Kiaunorius 1918 m. paskirtas nuolatinis kunigas Jurgis Deveikis (pamaldas jis laikė klebonijoje).

1925–1926 m. koplyčia atstatyta. 1935 m. ji tapo filija. 1944 m. bažnyčia sugriauta. Laikina įrengta parapijos salėje. 1959 m. sudegė. Kiaunorių kunigas Bronislovas Gaižutis (1905–1984) buvo nuteistas 10 m. ir ištremtas į Sibirą, kuratas Paulius Jasienskis taip pat ištremtas į Sibirą; negrįžo.

Po gaisro likę bažnyčios griuvėsiai riogsojo iki XX a. 9-tojo dešimtmečio. Tuo metu buvo gautas Maskvos leidimas atstatyti šventovę. Darbai prasidėjo 1990 m. gruodžio 5 d. Statyboms daug medžiagų paaukojo aplinkiniai kolūkiai. 1991 m. bažnyčia pagal architekto H. Šilgalio projektą buvo atstatyta ir vėl pradėjo veikti.^[1]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal išlikusias sudegusios bažnyčios fotografijas atkurtos buvusios statinio formos. Senoji bažnyčia buvo statyta romantizmo laikotarpyje, laikantis šio stiliaus principų. Ji buvo monumentali ir paprasta: stačiakampė, su portiku ir virš jo kylančiu bokšteliu. Jos „liaudiškumą“ dar sustiprino prie akmens mūro pagrindinio tūrio prišlietas medinis 6 kolonų portikas, užsibaigiantis trikampiu frontonu. Pastato kampai, langų, durų, platūs portalo apvadai, kolonos, aklilangiai pagrindiniame fasade išryškinti baltai nudažytu tinku. Visus apvadus margino rustikos dantukai. Be šių ryškių romantizmo formų, H. Šilgalis praturtino pastatą nauju mūriniu 4 kolonų portiku, tačiau be bokštelio. Atstatytos bažnyčios trikampio frontono centre įkomponuota pusapvalio lango anga su Apvaizdos akies simbolika, o virš frontono iškeltas ažūrinis kryžius. Formuodamas interjerą, architektas pasikvietė skulptorių Stanislovą Kuzmą sukurti altoriaus Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės skulptūrą. Bažnyčia vienanavė, su vienu altoriumi. Balta Marijos skulptūra, vienoje rankoje laikanti kūdikėlį Jėzų, o kitoje škaplierių, įtaisyta altoriaus vietoje sienoje, ant specialaus pjedestalo.

Pagal atstatymo projektą šalia bažnyčios turėjo būti pastatyta modifikuotų romantizmo formų dviejų tarpsnių varpinė su kylančiomis liaunomis nišomis, puoštomis rustuotais apvadais.