Kiškinė viksva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Carex leporina
Kiškinė viksva (Carex leporina)
Kiškinė viksva (Carex leporina)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
( Cyperaceae)
Gentis: Viksva
( Carex)
Rūšis: Kiškinė viksva
( Carex leporina)
Binomas
Carex leporina
L.
Sinonimai
Carex ovalis Gooden.

Kiškinė viksva (Carex leporina) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos viksvų (Carex) genties augalas. Savaime paplitęs Europoje, Vakarų Azijoje, rytinėje ir vakarinėje Šiaurės Amerikoje, auga ir Lietuvoje.

Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1. Žvaigždėtoji viksva 2. Kiškinė viksva

Auga sausose pievose, laukuose, pamiškėse, pelkių pakraščiuose. Randama 0-1100 m aukštyje.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, 10-85 cm aukščio žolinis augalas. Sudaro tankius kerus. Stiebas status ar išlinkęs, su trimis aštriomis briaunomis. Lapai trumpesni už stiebą, 2-4 mm pločio, 7-22 cm ilgio, šviesiai žalios ar geltonai žalios spalvos, apatinės pusės gysla išsišovusi kaip skiauterė, lapų kraštai šiurkštūs. Liežuvėlis 2-3 mm ilgio.

Žiedynlapis trumpesnis už žiedyną. Tankų, statų, iki 4 cm ilgio žiedyną sudaro 4-7 kiaušiniškos, 9-14 mm ilgio ir 6-8 mm pločio, rudos ar geltonai rudos varputės, kurios išlieka glaustos ir žydėdamos, ir būdamos su maišeliais. Varputės viršuje esti piesteliniai žiedai, o žemiau jų – kuokeliniai, kurių kiekvienas turi po tris kuokelius. Pažiedės 3-5 mm ilgio ir 2 mm pločio.

Žydi birželio–liepos mėnesiais. Žiedus apdulkina vėjas. Vaisius – 1-2 mm ilgio ir iki 1 mm pločio riešutėlis. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai šakniastiebiais. Augalas diploidinis, 2n = 62, 64, 66, 68.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galima kiškinėmis viksvomis prikimšti minkštus baldus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]